Miske.lt

Žyma: Jonas Talmantas

  • Įvyko VMVT organizuotas pasitarimas dėl AKM kontrolės plano

    Įvyko VMVT organizuotas pasitarimas dėl AKM kontrolės plano

    VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Masiulis susitikimo pradžioje pristatė pasitarimo eigą „Dėl afrikinio kiaulių maro plitimo šernų populiacijoje valdymo plano“. Pasitarimo metu akcentuota, kad priimtas sprendimas nesivadovauti kitų šalių patirtimi, o susikoncentruoti į mūsų šalies prioritetus, gamtinius išteklius, galimą institucinį ir medžiotojų asociacijų susivienijimą sukurti Nacionalinį Planą, kuris bus paremtas visų turima praktine patirtimi ir praktinėmis priemonėmis.

    Plano tikslas – afrikinio kiaulių maro likvidavimas šernų populiacijoje todėl turi būti kuriamas vieningai, dalyvaujant visiems suinteresuotiems asmenims: valstybinėms institucijoms, medžiotojams, gamtos apsaugos organizacijoms ir visuomenei. Pagrindinis akcentas – rasti praktines ir efektyviai veikiančias priemones, skirtas afrikinio kiaulių maro likvidavimui šernų populiacijoje.

    Pasitarimo metu svarstyti pasiūlymai:
    1. Korekcinio pobūdžio pastabos dėl Plane vartojamų prieveiksmių (aktyviai, uoliai, stropiai) ir terminų bei sąvokų naudojimo (stengtis, ekspertų, apmokytų, profesionalų ir kt.).
    Plano rengimo ir veikimo kompetencija tarp VMVT ir Aplinkos ministerijos.
    2. Nedrausti kitų medžiojamųjų žvėrių medžioklės, apriboti šernų medžiokles ir medžiokles su varovais.
    3. Sumažinti numatytas AKM likvidavimo teritorijas nuo 200 km² iki 20 km² (maksimaliai 50 km²).
    4. Šernų utilizavimo būdai, diskutuota, kad nereikėtų visų šernų utilizuoti užkasant, būtų racionaliau atlikti tyrimus ir nustatyti, kurie iš jų užsikrėtę, o jei yra sveiki, leisti juos vartoti maistui.
    5. Šernų šėrimo draudimo atšaukimas/viliojimui skirto pašaro kiekio didinimas. Vieni teigia, kad šėrimas būtinas, kadangi kuo gausiau šeriami šernai, tuo lengviau šernus išlaikyti vienoje vietoje, jų judėjimo plotas sumažėja. Kitas pasiūlymas, palikti šėrimą, bet atsisakyti viliojimo tik tose vietose, kur siekiama sumedžioti šerną.
    6. Leisti medžiotojams naudoti naktinio matymo taikiklius ir garso slopintuvus šernų medžioklėje.

    Lietuvos medžiotojų draugija pateikė pasiūlymą, kad Planas negali būti skirtas tik vienai grupei – medžiotojams. Prievolės plane išimtinai tik medžiotojams negali būti taikomos, kadangi šernų populiacijos aplinkoje dalyvauja ir kiti asmenys: valstybiniai organai, visuomenė, grybautojai, uogautojai ir kt. VMVT nuomone, Plano papildymas įtraukiant daugiau institucijų ir asmenų, kurie vykdytų plano nuostatas, įmanomas ir labai geras pasiūlymas.

    Vytautas Kaminskas pritaria, kad 20 km² ribojimų ploto nustačius AKM virusą pakaktų. Taip pat Plane nustatytų specialiai apmokytų medžiotojų poreikio nemato, ir mano, kad tai turi vykdyti medžioklės ploto naudotojai.

    Jonas Talmantas peržiūrėjo Plano projektą kartu su Lietuvos medžiotojų ir žvejų asociacijai priklausančiais 48 skyriais. Jų nuomone, dabartiniai AKM likvidavimo veiksmai nustačius AKM medžioklės plote veikia gerai, todėl keisti strategijos nemato reikalo, siūlo likti prie esamo plano jį papildant tam tikrais punktais. Mano, kad kiaulių laikytojai per kaimo plėtros programas buvo skatinti pagerinti biosaugą, o reikėtų skirti papildomą finansavimą medžioklės plotų biosaugos priemonėms. Pareiškė, kad jeigu visi kiaulių laikytojai laikytųsi biosaugos reikalavimų, AKM virusas neturėtų galimybių patekti į kiaulių laikymo vietas. Pateikė pavyzdį kad kitose šalyse leidžiama naudoti naktinio matymo prietaisus ir garso slopintuvus medžiojant, akcentuodamas, kad šie prietaisai padeda sumedžioti šernus, ypatingai suaugusias kiaules. Anot medžiotojų, sudėtinga sumedžioti suaugusias šernų pateles be papildomų priemonių ir todėl negalima pasiekti balanso 50/50 tarp sumedžiotų patinų ir patelių. Daugelis pirmamečių ir antramečių šernų patelių juda ne daugiau kaip 6-12 km. spinduliu, jeigu yra viliojimas ir šėrimas. Pastebima, kad vis daugiau sumedžiojamų šernų yra teigiami serologiškai. Pateiktas prašymas, kad VMVT neprieštarautų naktinio matymo prietaisų bei garso slopintuvų naudojimui medžioklės tikslams, siekiant vykdyti šernų populiacijos reguliavimą.

    VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Masiulis pareiškė, kad medžiotojų bendruomenė turi apsispręsti, kaip jie nori gyventi. Ar su liga, ar be jos? Šiai dienai nedidelėse teritorijose nustatomas virusas ir būtent šiose teritorijose reikia griežtų AKM likvidavimo priemonių. Viskas priklauso nuo pasirengimo ir medžiotojų bendruomenės pritarimo sukurti ir vykdyti Planą, akcentuojantis į tas vietas, kur yra viruso aktyvi cirkuliacija ar papildyti šiuo metu taikomas priemones.

    Ginklų pirklių asociacija pritaria dėl naktinio matymo priemonių bei garso slopintuvų naudojimo medžioklėje. Paminėjo, kad užkrėstos šalys legalizavo šias priemones, kurios padeda sumedžioti šernus tamsiuoju paros metu. Mano, kad VMVT turi palaikyti šios priemonės legalizavimą.

    Deividas Staponkus iš portalo „Miske.lt“ sutinka su kolegų nuomone ir pasiūlymais. Pasiūlė nustačius teigiamą AKM šerną, vykdyti užkrėstos šernų bandos likvidaciją, juos išmedžiojant ir leisti medžiotojams naudoti naktinio matymo taikiklius ir garso slopintuvus. Pritaria, kad nereikėtų visų šernų utilizuoti užkasant, būtų racionaliau atlikti tyrimus ir nustatyti, kurie iš jų užsikrėtę, o jei yra sveiki, leisti juos vartoti maistui.

    Lietuvos medžiotojų draugija suabejojo mokslininkų nuomone dėl šernų šėrimo įtakos AKM plitimui, kadangi ne visuomet gauna priėjimą prie publikuojamų straipsnių. Paprašė pasidalinti moksliniais tyrimais ir straipsniais dėl šernų šėrimo ir t.t. Akcentavo, kad vadovybės ir institucijų suinteresuotumas turi būti prioritetas siekiant likviduoti AKM iš šalies, jei tai iš ties yra prioritetinis klausimas Valstybei.

    Kęstutis Motiekaitis negalėjo dalyvauti pirmame susitikime, todėl negirdėjo Plano projektui iškeltų pastabų ir nutarimo, dėl Plano projekto atšaukimo. Pritarė, kad Planas reikalingas ir Aplinkos apsaugos departamentas dalyvaus tiek, kiek yra deleguota funkcijose. Pateikė pastabas Plano projektui.

    Marius Masiulis padėkojo už pateiktas pastabas ir dalyvavimą. Pristatė, kad pirmo susitikimo metu buvo nutarta nekreipti dėmesio ir nesivadovauti senuoju Plano projektu, o bandyti ieškoti priemonių, kurios veiktų Lietuvoje ir padėtų ne gyventi su liga, o ją likviduoti.

    Aplinkos Ministras padėkojo medžiotojams, kad problema kuri yra didelio mąsto yra sprendžiama, diskutuojama ir medžiotojai jaučia pareigą, dėl šios pandemijos sprendimo.

    VMVT atstovas pakomentavo, kad vienos medžiotojų organizacijos išreiškė palaikymą, kad Planas turi gimti, tačiau konkrečių priemonių nebuvo pasiūlyta, kad Planą būtų galima įgyvendinti nedelsiant. Daugelis medžioklės asociacijų akcentavo vieną iš priemonių t. y. naktinių taikiklių ir garso slopintuvų legalizavimą. Tačiau šios priemonės legalizavimas neįvyks greitai, kadangi yra specialios procedūros.

    Lietuvos medžiotojų draugija pritarė VMVT, kad Planas turi būti realus. Akcentavo, kad šiuo metu medžioklės vykti negali dėl šalyje taikomų karantino ribojimų. Šiandien daliai medžiotojų nėra galimybių vykdyti tiek vilkų tiek kitų medžiojamųjų gyvūnų apskaitą. Prašė aplinkos ministro, kad būtų judėjimo liberalizavimas medžiotojams vykdyti funkcijas.

    Aplinkos ministras atsakė, kad yra gavę 4 medžiotojų asociacijų kreipimąsi, kurį pateikė vyriausybei, tačiau dabartinės taisyklės draudžia judėjimą tarp savivaldybių. Tikimasi greitu metu peržiūrėti karantino reikalavimus. Supranta situacija, kad šiuo metu, kai yra gausiai prisnigta sąlygos vykdyti gyvūnų apskaitą tinkamiausios. Tikisi greitu metu išspręsti judėjimo klausimą.

    Deividas Staponkus pakomentavo, kad nėra reikalo skubėti, gyvename su liga 7 metai, geriau neskubant padaryti Planą, kuris būtų veiksmingas ilguoju laikotarpiu.

    Sūduvos medžiotojų sąjunga iškėlė gaišenų tvarkymo klausimą. Pasiūlė, kad gaišenos būtu užkasamos ne miškuose, o surenkamos ir utilizuojamos, siekiant išvengti gruntinių vandenų užteršimo. Akcentavo, kad gaišenų užkasimas yra sudėtingas.

    Jonas Talmantas pasiūlė Plane numatyti terminus, per kuriuos būtų įgyvendinti užsibrėžti tikslai.

    Išsakytas Europos medžioklės su lanku federacijos viceprezidento Karolio Girulio pasiūlymas tart medžioklės priemonių naudoti lankus. Aiškiai išdėstyta ir pagrindė nuomonę bei siūlymą tai svarstyti, ypač kada susiduriama su medžioklės būtinumu urbanizuotose teritorijose.

    Nutarta:
    1. VMVT ir toliau vykdyti pasyvią ir aktyvią stebėseną. Imti mėginius iš visų nugaišusių arba auto įvykių numuštų šernų. Užkrėstoje teritorijoje imti visų sumedžiotų šernų mėginius. Tyrimai vykdomi valstybinėmis lėšomis.

    2. Patvirtinus AKM šernui, ji sunaikinti medžioklės ploto naudotojui, kurio teritorijoje rastas arba sumedžiotas šernas.

    3. Pirminiam plano Projektui nepritariama ir bus kuriamas naujas Plano projektas arba bus koreguojamas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymas Nr. B1-265, papildant jį naujais punktais.

    4. Plano projekte parengti pagrindinius 5 metų strateginius tikslus.

    5. Pateikti mokslinių tyrimų dėl AKM laukinėje faunoje informaciją medžiotojus vienijančioms asociacijoms.

    Pasitarimo protokolas PDF formatu.Parsisiųsti
  • Lietuvos medžiotojų organizacijų kreipimasis

    Lietuvos medžiotojų organizacijų kreipimasis

    Aplinkos apsaugos departamentas valdybose sudaro Teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijas, kurios organizuoja asmenų, norinčių tapti medžiotojais, egzaminus. Minėtų komisijų darbe, vadovaujantis Medžioklės įstatymo 5 straipsnio 6 punkto 2 dalimi dalyvauja ir medžiotojus vienijančių visuomeninių organizacijų atstovai, kurie minėtame egzamine atlieka stebėtojo vaidmenį, užtikrinant teisingą stojančiojo į medžiotojus egzamino laikymo procedūrą.

    Egzamino vietą, laiką, prisijungimo kodus, egzaminuojamo pristatytų dokumentų tikrumą, asmenybės identifikavimą atlieka valdybų darbuotojai — gyvosios gamtos inspekcijos viršininkai.

    Pastaruoju metu sustiprėjo tendencijos, siekiant minėtą egzaminą paversti uždaru, t.y. atsisakyti atstovų iš medžiotojus vienijančių visuomeninių organizacijų, Mes manome, kad tai ydinga ir neperspektyvi, neatitinkanti atviros visuomenės ir atviro visuomenei departamento darbo strategijos, nes:

    – užkerta kelią medžiotojus vienijančioms visuomeninėms organizacijoms įgyvendinti savo tikslus ir siekius, kuriuos užtikrina Medžioklės įstatymas komisijas padaro uždaras ir sudaro prielaidas korupciniams ryšiams ir procesas, bei žemina departamento autoritetą ir jį priešina su medžiotojus vienijančiomis visuomeninėmis organizacijomis

    – tai turės neigiamų finansinių pasekmių pačiam departamentui ir neigiamų pasekmių Gyvosios gamtos inspekcijos darbui, nes reikės nuo tiesioginio darbo atitraukti didelį kiekį pareigūnų

    – manome minėta Jūsų vadovaujamo departamento pozicija prieštarauja pačiai departamento viešai deklaruojamai pozicijai apie viešą ir skaidrų departamento darbą, be to ši pozicija prieštarauja tiek deklaruojamai Vyriausybės, tiek Seimo valdančiosios daugumos pozicijai.

    Prašome, sudarant naujas Teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijas valdybose įtraukti ir mūsų organizacijų atstovus.

    Po šiuo kreipimusi pasirašė:
    – Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Jonas Talmantas
    – Lietuvos medžiotojų sąjungos „GAMTA“ prezidentas Raimondas Ribačiauskas
    – Sūduvos medžiotojų sąjungos pirmininkas Ramūnas Mažėtis
    – Lietuvos medžiotojų draugijos valdybos pirmininkas Gediminas Vaitiekūnas
    – Ginklų pirklių asociacijos atstovas Gytis Misiukevičius

    Kreipimasis adresuotas Lietuvos Respublikos aplinkos ministrui Kęstučiui Mažeikai ir Aplinkos apsaugos departamento direktoriui Vaidui Laukiui.

  • Elnių žvalgyba ir LMŽD varžybos

    Elnių žvalgyba ir LMŽD varžybos

    Šį kartą pratęsime elnių paieškas, nešime kukurūzus šerniokui ir lankysimės LMŽD šaudymo varžybose kurios vyko Anykščių raj.

    Video
    Deividas Staponkus

  • Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijoje permainų vėjai

    Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijoje permainų vėjai

    Balandžio 5d. Kauno medžiotojų sąjungos (KMS) visuotiniame ataskaitiniame- rinkiminiame susirinkime nauju prezidentu išrinktas Kęstutis Markevičius.

    Naujais nariais atnaujinta ir KMS valdyba. K.Markevičius dirba Valstybinės įmonės valstybinių miškų urėdijos Dubravos padalinio Padauguvos girininkijos girininku ir kartu tvarko padalinio profesionalios medžioklės reikalus.
    Priešrinkiminėje kalboje K.Markevičius žadėjo vienyti medžiotojus, kelti jų prestižą, gerinti santykius su visuomene, stiprinti ryšius su kariuomene, Šaulių sąjunga.

    O vienyti ir telkti į KMS gretas medžiotojus tikrai prireiks. Anksčiau medžiotojai kasmet privalėjo pratęsti medžiotojo bilieto galiojimo terminą. Vėliau panaikinus bilietų pratęsinėjimą, atsirado duomenų pateikimas Medžiotojų sąvadui, kurio tikslas taip ir liko neaiškus.

    Šiaip ar taip, kasmet kiekvienas medžiotojas privalėjo atvykti į medžiotojų sąjungos būstinę ir pratęsiant bilietą ar vėliau pateikiant duomenis sąvadui užmokėti tam tikrą pinigų sumą. Ir niekas nesivargino aiškinti, kad medžiotojai moka KMS nario mokestį, nes duomenų pateikimas buvo nemokamas. Dar daugiau, netgi atsirado naujos medžiotojų organizacijos prie medžioklės reikmenimis prekiaujančių parduotuvių, kur nemokamas duomenų pateikimas sąvadui kainavo kelis kartus pigiau.

    Kai neliko ir sąvado, daliai medžiotojų kilo klausymas: kam vykti į KMS būstinę, jeigu nereikia nei bilieto pratęsti, nei duomenų pateikti Medžiotojų sąvadui. Štai kada teko medžiotojų vadams pradėti aiškinti, kad medžiotojai visą laiką mokėjo ne ką kitą, o medžiotojų sąjungos nario mokestį (panaši situacija yra ir kituose LMŽD rajonų skyriuose, draugijose ar kaip ten jos besivadintų).

    Taigi, medžiotojai medžiotojų klubus ir būrelius vienijančiose organizacijose buvo sutelkti lyg ir apgaulės būdu. Tačiau prievartos ir apgaulės būdu sulipdytos sąjungos pasmerktos žlugimui. Tik patys medžiotojai turi nuspręsti nori ar nenori būti medžiotojų organizacijų nariais.

    Nors KMS įstatuose nurodyta, kad sąjungos nariai yra medžiotojų klubai, būreliai ir neasocijuotų į klubus ir būrelius pavienių medžiotojų sekcija, nario mokestį sąjungai mokėjo atskiri medžiotojai. Kai medžiotojams neliko prievolės lankytis KMS būstinėje dėl duomenų pateikimo sąvadui ir apie to pateikimo atlikimo paženklinimą medžiotojo biliete, susirūpinta, kad medžiotojai gali išbėgioti iš sąjungos ir nebus surinkta lėšos, reikalingos sąjungos egzistavimui.

    Ir tada iškilo reikalas realiai į sąjungą priimti ne pavienius medžiotojus, o jų pirmines organizacijas. Žinoma, pagrindinė veikla vyksta medžiotojų klubuose ir būreliuose. Tačiau mes turėtume didžiuotis, kad priklausome šviesaus atminimo visų laikų garsiausio Lietuvos gamtininko, gamtos mokslininko prof. Tado Ivanausko sukurtai taisyklingos medžioklės draugijai.
    Po nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. mūsų draugija sėkmingai integravosi į Europos ir Pasaulio medžiotojų organizacijas, atgaivina, puoselėja ir vysto vakarietiškas medžioklės tradicijas.
    Pavieniai klubai sunkiai galėtų atstovauti Lietuvos medžiotojus europinėse ir pasaulinėse organizacijose. Sukdamiesi siauresnėje pavienių klubų veikloje sunkiai pagerinsime medžiotojo įvaizdį visuomenėje.

    Nejaugi mes taip ir neišžygiuosime į miestų aikštes įvairių švenčių progomis vilkėdami medžiotojo uniformomis su vėjyje plazdančiomis fazanų plunksnomis prie skrybėlių ir klubų, būrelių, sąjungų vėliavomis.
    Nejaugi visokie internetiniai beraščiai dar ilgai mus vadins kraujo ištroškusiais nekaltų žvėrelių žudikais, mėsininkais, girtuokliais (yra ir dar šlykštesnių epitetų).
    Negi Lietuvos medžiotojo įvaizdis netaps toks kaip čekų, bavarų, lenkų ir kitų Europos valstybių medžiotojų? Tai mes galime ir turime pasiekti. Tačiau to nepasieksime užsisklendę atskiruose klubuose ir būreliuose.
    Už savo nugaros turėdama gausų medžiotojų būrį LMŽD vadai gali drąsiau dėl medžioklės reikalų derėtis su šalies valdžia, kuri pastaruoju metu vis labiau medžiotojus speičia į kampą (gaila, LMŽD vadams tai daryti sunkiai sekasi). Tačiau pavienio klubo valdžia išklausyti tikrai nesiteiks – vienišo skaliko, nors ir garsus lojimas, į dangų neina…

    Permainos ir LMŽD
    Pribrendo reikalas keistis ir rajonų skyrius, draugijas ir sąjungas vienijančiai organizacijai LMŽD. Ne tuo keliu nueita, kai LMŽD vadais buvo stengiamasi (kol kas taip ir yra) pastatyti veikėjus, esančius arčiau valdžios ir, atseit, galinčius reikalus „patvarkyti“ per valdžios institucijas.

    Draugijos (daugumoje) skyriuose taip pat sėdi arba per ilgai sėdėjo senieji veikėjai, kurie draugijos suvažiavimuose gali tik pritarti vadams, netgi nebalsuojant, o ilgai trunkančiais (kažkur labai girdėta) plojimais. Reikia visuose draugijos valdymo lygiuose tikrai demokratiškais rinkimais vadus keisti jaunimu, kurie gal būt, sugebės suburti medžiotojus, kelti naujas draugijos veiklos idėjas.

    Draugijos vadai turi daugiau bendradarbiauti su medžioklę reguliuojančiomis valdžios institucijomis, įrodyti joms savo tiesas. Apmaudu, kad Aplinkos ministerijos pareigūnai daugiau įsiklausydavo į Baltijos vilkų ir kitų asfaltinių gamtos mylėtojų organizacijų rėksnių reikalavimus, o ne į tokios skaitlingos LMŽD atstovų (vadų) nuomonę.

    Niekas dabar kažkokio stebuklingo recepto nepateiks, kad LMŽD staiga taptų vieninga organizacija, kad visi medžiotojai veržtųsi būti jos nariais. Per ilgai LMŽD buvo vienintelė, o vėliau vyraujanti medžiotojus apjungianti organizacija ir jos vadams mažai rūpėjo paprastas medžiotojas, nes buvo galvojama, kad niekur tie medžiotojai negali išsilakstyti.
    Tačiau tikrai nereikėtų lipti ant to paties grėblio ir dar prigalvoti kokių tai prievartinių priemonių, siekiant išlaikyti medžiotojus draugijoje (sugaus elgesio medžioklėje egzaminus, kad galėtų vykdyti tik LMŽD ir kasmet, kad medžiotojų klubai ir būreliai būtinai turėtų priklausyti juos vienijančioms organizacijoms, juk buvo norima padaryti, kad medžiotojų sąvadą galėtų tvarkyti tik LMŽD).

    Prievarta jau narių neišsaugosime – reikia keistis. O pradėti reikia nuo tikrai demokratiškų rinkimų visuose draugijos valdymo lygiuose, pasiekti, kad vadai neatitrūktų nuo paprastų medžiotojų masių ir atstovautų jų interesams.

    Ledai pajudėjo
    Matyt supratęs, kad jau laikas, iš LMŽD prezidento posto traukiasi Bronius Bradauskas. Naujais LMŽD vadais tapti pradžioje pretendavo 3 kandidatai: „Biovela Group“ įkūrėjas ir akcininkas Virginijus Kantautas, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas ir dabartinis LMŽD pirmininko pavaduotojas Eugenijus Tijušas.

    Visi kandidatai ne vienus metus dalyvavo LMŽD tarybos veikloje. Balandžio mėnesio pradžioje KMS susitikti su klubų ir būrelių vadovų bei valdybos atstovais apsilankęs J.Talmantas pristatė savo, kaip galimai būsiančio LMŽD vado, veiklos gaires, atsakė į susitikimo dalyvių klausymus.

    Pretendentas pasigyrė, kad turi gerus santykius su įvairių valdžių atstovais: Seimo, Vyriausybės, ypač geri draugiški santykiai su buvusiu Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku, dabar Aplinkos ministru Kęstučiu Mažeika.

    Būsimasis LMŽD vadas žadėjo vienyti visas Lietuvos medžiotojų sąjungas, aktyviai dalyvauti visų medžioklę reglamentuojančių aktų priėmime, gerinti medžiotojų ir ūkininkų santykius, siekti gerinti medžiotojų įvaizdį.
    Kadangi J. Talmantas yra ilgametis LMŽD tarybos narys ir draugauja su buvusiu Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku K.Mažeika, paklausiau, kodėl dvigubai padidintas mokestis už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą (K.Mažeika buvo šio didinimo aršiausias šalininkas).
    Buvo užsimojęs mokestį didinti net 5-6 kartus). Atsakymas buvo, kad dėl visuomenės spaudimo, nes medžiotojai valgo labai pigią ekologišką žvėrių mėsą. Tačiau kandidatas į LMŽD pirmininkus tikisi pasiekti, kad iš medžiotojų surinktų mokesčių tos 70 proc. dalies, kuri atiteks Aplinkos ministerijai, 30 proc. būtų skirta medžiotojų klubams ir būreliams jų veiklos gerinimui.
    Taigi, tokia įdomi politika: iš medžiotojų paims 100 proc. ir tai skaitysis, kaip nuo dievo duota, o grąžins 30proc., už ką medžiotojai dėkos žemai lenkdamiesi ir liaupsindami labai gerą valdžią. Tai gal geriau būtų neatimti tų 100proc. arba paimti tik 70, bet tada nebus galimybės duoti ir būti geriems.

    Nors medžiotojų daug, Baltijos vilkų kaukimas neperrėkiamas. Kol kas nepavyksta pasiekti ir to, kad ūkininkams būtų teisingai atlyginama už vilkų sudraskytus gyvulius. Atlyginti reikėtų ne tik už prarastą mėsą, kurios likučius nuo vilkų puotų dar patys ūkininkai savo lėšomis turi nugabenti utilizavimui į Rietavą, bet ir už žlugdomą verslą, pridedant dar ir už moralinę žalą.

    Nežiūrint visko, Kauno medžiotojai renkasi J.Talmantą. Tačiau turėdama daugiausiai narių (medžiotojų) KMS visuotiniame LMŽD narių susirinkime turi tik vieną balsą, kaip ir mažosios rajonų draugijos ar LMŽD skyriai, nors mokesčius LMŽD skyriai, draugijos ir sąjungos moka nuo medžiotojų skaičiaus. Taigi kauniečių balsas mažai ką gali lemti.


    Dėl susiklosčiusių nepalankių asmeninių aplinkybių iš konkurencijos tapti LMŽD vadovu pasitraukus E.Tijušui, toliau varžytis dėl garbingo posto liko tik du pretendentai. Pagal LMŽD įstatus, kandidatu į vadovo postą tampama tik suvažiavimo metu, surinkus dešimtadalį palankiai vertinančių suvažiavime dalyvaujančių narių balsų. Abu kandidatai šį barjerą įveikė, o LMŽD pirmininku, surinkęs 30 balsų iš 46 galimų, tapo J.Talmantas. Jo varžovui V.Kantautui teko tik 16 balsų.

    Beje, kol keitėsi valdžia LMŽD, įsikūrė nauja Lietuvos medžiotojų draugija (be žvejų) – J.Talmantui bus daugiau ką vienyti. Iki šiol Lietuvoje veikė 3 medžiotojų kolektyvus vienijančios organizacijos: LMŽD, Sūduvos medžiotojų sąjunga ir Medžiotojų sąjunga „Gamta“. Naujoji medžiotojų draugija, kurios priekyje stovi garsus medžiotojas Gediminas Vaitiekūnas, skelbia siekianti suvienyti susiskaldžiusią medžiotojų bendruomenę.

    Panašu, kad jų lozungas – vienyti skaldant. LMD vadų nuomone suvienyti medžiotojus galima tik steigiant kuo daugiau draugijų. Tik ar nevertėjo stiprinti vieną gausiausią medžiotojų būrį telkiančią LMŽD, tobulinant jos veiklos principus, užuot skaidantis į atskiras mažas draugijas ar sąjungas? Suveiks šluotos dėsnis ir medžiotojų nedraugams išskaidytą „šluotą“ bus lengviau sulaužyti. Juo labiau, kad visos šios sąjungos ir draugijos deklaruoja tuos pačius tikslus, piešia vienodas ateities vizijas, skelbiasi atstovaują Tado Ivanausko taisyklingos medžioklės draugiją, įkurtą 1920 m. ir veikusią tarpukariu, ir tęsiančios jos veiklą. Ar nesigaus kaip su žurnalais apie medžioklę: T.Ivanausko žurnalo „Medžiotojas“ tradicijas teigė tęsiantys du žurnalai: „Medžiotojas ir medžioklė“ bei „Medžiotojas ir meškeriotojas“ – tačiau abu išnyko…

    Ar medžiotojų valgoma mėsa tikrai labai pigi?
    Jeigu jau užsiminta apie medžiotojų valgomą pigią mėsą, pabandykime pasvarstyti, ar ji tikrai tokia pigi. Tuos pamąstymus buvau nusiuntęs ir p. K.Mažeikai, deja, nepadėjo. Beje, pokalbyje su J.Talmantu tik įsitikinau, kad pavienių medžiotojų pasisakymai ir pasiūlymai į dangų neina, kad ir teisingi ar protingi būtų.
    Daug klausymų, kurie dabar keliami ar dar tik bus keliami medžioklės srityje, esu kėlęs įvairiausiose žiniasklaidos priemonėse jau seniai. Ir kokį tai atgarsį valdžios institucijose tie klausymai atranda tik tada, kai juos pateikia kokios įtakingesnės personos.


    Panašu, kad sutraiškęs miškų urėdijas žaliasis buldozeris neiškentė neužkabinęs ir medžiotojų. Matyt medžiotojai per daug buvo susidraugavę su miškininkais.
    Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadas Kęstutis Mažeika paskaičiavo ir nustatė, kad medžiotojai valgo labai pigiai įsigytą labai gerą ekologišką mėsą. Gaila tik, kad gerbiamas seimūnas skaičiavo taip, kaip skaičiuotų pirmokėlis: iš Lietuvoje sumedžiotų žvėrių (valgomų) ataskaitos sužinojęs gyvūnų skaičių apytikriai nustatė jų svorį ir medžiotojų už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą suneštas lėšas padalino iš žvėrienos kilogramų.

    Tiksliai neprisimenu, tačiau ta suma gavosi ganėtinai maža. Tačiau mėsą medžiotojai nenusiperka už tokią kainą valstybinėje parduotuvėje: kad ji atsidurtų medžiotojų šaldytuvuose, medžiotojai turi nudirbti daug darbų ir patirti didelių išlaidų. Siūliau paskaičiuoti kitaip!

    Tarkim, kad visi medžiotojai atsisako medžioklės, slepia savo ginklus seifuose ir nekiša nosių į medžioklės plotus. Tada ponas K.Mažeika visiems dabar medžiotojų vykdomiems darbams (o jų daug) atlikti turėtų organizuoti profesionalių medžiotojų armiją ir viską pradėti nuo nulio. Žvėrių populiacijų gausą reguliuoti reikia, vadinasi, reikia medžioklės plotuose įruošti biotechninius įrenginius: žvėrių tykojimo bokštelius, jaukinimo vietas, pašarinius laukelius, druskos laižyklas, šėryklas visiems kitiems žvėrims, išskyrus šernus. Reikės atlikti žvėrių apskaitas. Reikalingos bus ir pirminio žvėrių apdorojimo aikštelės, atliekų duobės, patalpos žvėrienai laikyti, šaldikliai šernienai laikyti iki patikrinimo dėl AKM. Žvėrieną reikės realizuoti, tad nepakaks pirminio žvėrių apdorojimo aikštelių – reikės skerdyklų su visa įranga. Reikės mokėti už šernienos patikrinimą dėl trichinelių lervų buvimo ar nebuvimo. Reikės išlaidų ir žvėrienos realizacijai. Reikės vykdyti profilaktines priemones dėl AKM: dezinfekcijas, plotų stebėseną, gaišenų rinkimą ir utilizavimą. O svarbiausia, medžiotojams reikės mokėti atlyginimus, aprūpinti juos ginklais, šaudmenimis, apranga ir kita amunicija, transportu. Reikės apmokėti žvėrių daromą žalą žemės ūkio kultūroms ir miškams.

    Neabejoju, kad dar praleidau kokius nors darbus, nes sunku ir išvardyti, ką dabar privalo nuveikti medžiotojai. Be to, jeigu dabar medžiotojai nemažai pinigų palieka medžioklinių ginklų, aprangos ir visos kitos amunicijos parduotuvėse ir dalis tų lėšų mokesčių pavidalu tenka Valstybei, tai profesionalus teks aprūpinti biudžeto lėšomis. Ir dar neliks gana nemenkos sumos, kurią dabar medžiotojai suneša už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą.
    Tai po kiek eurų už kg žvėrieną turėtų pardavinėti ponas K.Mažeika, kad tos visos mano mėgintos išvardinti išlaidos atsipirktų ir biudžetui dar liktų bent tiek lėšų, kiek dabar už žvėrių išteklių naudojimą suneša medžiotojai?
    O ir už ką moka medžiotojai? Mokestis įvardytas „už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą“, tačiau matuojamas ne sumedžiotų gyvūnų skaičiumi, o medžioklės plotų hektarais. Tuose hektaruose gali nebūti nė vieno medžiojamojo gyvūno, bet mokėti reikės tą pačią kainą.

    Vadinasi medžiotojai moka už galimybę tam tikrame plote užsiauginti valstybei priklausančių žvėrių ir tam tikrą jų dalį (elninių žvėrių sumedžiojimo limitai, kitų medžiojamųjų gyvūnų medžioklės apribojimai) sumedžioti. Keisčiausia, kad didžioji medžioklės plotų dalis yra privačių savininkų žemėse ir miškuose, tad už teisę veisti medžiojamuosius valstybės gyvūnus privačiose žemių ir miškų valdose medžiotojai turi susimokėti valstybei.

    Kad valstybei neapsimoka pačiai tvarkyti medžioklės reikalų, reguliuoti žvėrių populiacijų gausos, atlyginti žemių ir miškų savininkams žvėrių daromą žalą ir atlikti visus kitus darbus medžioklės plotuose, rodo ir tai, kad vis daugiau VIVMU padalinių į aukcionus paleidžia turėtus profesionalios medžioklės plotus.

    Autorius
    Vytautas Ribikauskas

  • Visuotinis „LMŽD“ narių suvažiavimas ir pirmininko rinkimai

    Visuotinis „LMŽD“ narių suvažiavimas ir pirmininko rinkimai

    Šiandien Vilniuje įvyko Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) visuotinis narių suvažiavimas, kuriame išrinktas naujas LMŽD pirmininkas.

    Į ataskaitinį susirinkimą atvyko net 46 skyrių atstovai iš 47 kuriuos vienija „LMŽD“. Susirinkime dalyvavo aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis, seimo ekonomikos komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius.

    Algirdas Stončaitis savo kalboje palinkėjo LMŽD draugijai stiprėti ir ieškoti sprendimų, bei sutarimo su žemės savininkais ir ūkininkais. Taip pat išnaudoti visas galimybes ieškant geriausio sprendimo, nes ne visos galimybės yra išnaudotos.

    Vyriausybės kancleris stebėjosi, kodėl visuomenėje medžioklė yra pristatoma kaip išrinktųjų užsiėmimas ir žvėrių šaudymas, o ne kaip graži sena tradicija ir Lietuvos istorijos dalis. Taip pat paragino „LMŽD“ daugiau dirbti su visuomenės informavimo priemonėmis ir medžiotojo įvaizdžio formavimu.

    A.Stončaitis pabrėžė medžiotojų kaip krašto gynėjų poziciją – „Turime 30 tūkstančių gerai ginkluotų vyrų, kurie turėtų save pozicionuoti kaip Lietuvos gynėjai ir labiau integruotis į krašto gynybą“.

    Kalbos pabaigoje, vyriausybės kancleris palinkėjo visiems susiburti ir siekti užsibrėžtų tikslų kartu, nes tik taip įmanoma kažko pasiekti.

    Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika pranešė, kad jis nutraukia medžiokles kol bus aplinkos ministru, dėl galimo interesų konflikto. Tai pat paragino visus medžiotojus susitelkti rimtiems darbams ir būti vieningiems, kad medžioklė taptu vertinama ir priimtina visuomenės akyse.

    K.Mažeika – „Atvira diskusija ir atsakomybės prisiėmimas už ne visai gerai padarytus darbus pagerins situaciją“.

    Nuošalyje neliko ir kitos medžiotojus vienijančios organizacijos, kurias K.Mažeika pakvietė sėsti prie bendro stalo, nes tik tokiu atveju įmanoma pagerinti medžiotojų situaciją ir pasiekti bendrų tikslų.
    Kaip ir vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis, atkreipė dėmesį į probleminę situaciją su žemių savininkais ir paragino ieškoti bendro dialogo.

    Seimo ekonomikos komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius priminė, kad senovėje medžioklė lemdavo išlikimo faktorių, o šiais laikais tai yra hobis ir kultūros dalis.

    Visų pirma R.Sinkevičius atkreipė dėmesį į neigiamą medžiotojų įvaizdį visuomenės akyse ir išreiškė viltis, kad naujas „LMŽD“ pirmininkas sugebės suburti komandą kuri pajėgs pakeisti esamą situaciją.
    Nuošalyje neliko ir jaunoji karta. R.Sinkevičius pasiūlė daugiau dirbti su jaunais nuomonės formuotojais, kurie padėtų ugdyti teisingą medžioklės sampratą.

    R.Sinkevičius – „Medžiotojai turi suprasti draugijos reikalingumą ne medžiotojų švenčių kontekste, bet per atliktus darbus įstatymų leidimo procesuose“. Taip pat paminėjo, kad Lietuvos medžiotojams reikėtų būti labiau matomiems tarptautinėje arenoje.

    Eugenijus Tijušas viešai atsiprašė medžiotojų dėl savo elgesio ir, kad metė dėmę medžiotojų vardui. Prisidėjo prie bendros nuomonės, kad reikia stipriai dirbti prie medžiotojų įvaizdžio gerinimo.

    E.Tijušas – „Nuo 1990 metų neskyrėm beveik jokio dėmesio medžiotojų įvaizdžiui ir tikėtis, kad visuomenės nuomonė greitai pasikeis būtų naivu“.

    „LMŽD“ suvažiavimo metu buvo įteikti apdovanojimai nusipelniusiems garbės medžiotojams. Taip pat buvo įteikti ir Šv.Huberto ordino apdovanojimai už ypatingus nuopelnus medžioklės srityje. Ordinai įteikti: Evaldui Dainauskui, Broniui Bradauskui, Jonui Vyšniauskui, Rimantui Benečiui, Algirdui Antanui Brukui, Algimantui Juozui Šeškauskui.

    Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko rinkimuose dalyvavo du kandidatai – Jonas Talmantas ir Virginijus Kantauskas.

    Po kandidatų kalbos įvyko „LMŽD“ pirmininko rinkimai, kuriuos laimėjo Jonas Talmantas. Už jį balsavo 30 draugijų atstovų, iš viso dalyvavusių 46.

    Sveikiname naują Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininką ir linkime sėkmės darbuose!

    „Miske.lt“
    Deividas Staponkus

  • J. Talmantas: „Norisi užbaigti susipriešinimą tarp medžiotojų, ūkininkų ir visuomenės“

    J. Talmantas: „Norisi užbaigti susipriešinimą tarp medžiotojų, ūkininkų ir visuomenės“

    Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Jonas Talmantas pretenduoja užimti Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko (LMŽD) postą lygiai po mėnesio vyksiančiame neeiliniame šios draugijos suvažiavime.

    LMŽD vairininko postas atsilaisvino po to, kai iš pirmininko pareigų atsistatydino Bronius Bradauskas. Į naujas pareigas J. Talmantą pasiūlė medžiotojų klubai.

    „Taip, siekiu užimti šį postą, nes norisi baigti tą priešpriešą tarp medžiotojų, ūkininkų ir visuomenės. Norisi tiesiog suvienyti žmones bendram tikslui, kad to susiskaldymo nebebūtų ir pagaliau prasidėtų aktualių klausimų sprendimas tiek medžiotojams, tiek ūkininkams“, – „Agroetai“ sakė J. Talmantas.

    Šiuos išsakytus teiginius J. Talmantas laiko pagrindiniu savo tikslu.

    Jo nuomone, turi būti išspręsta laukinių žvėrių (vilkų, stumbrų) daromos žalos problema žemdirbiams. „Bet ne ką mažiau svarbu, jog medžiotojai susitelktų po vienu stogu, nes dabar kai kurie medžiotojai yra išstumti iš draugijos veiklos, nedalyvauja klubų veikloje“, – kalbėjo J. Talmantas.

    Jis pabrėžė, kad LMŽD pirmininko poste jam itin pravers sukaupta administracinė, politinė ir visuomeninė patirtis, nes konstruktyvūs jo, kaip LŪS pirmininko, ryšiai užsimezgę su Aplinkos, Žemės ūkio ministerijų vadovybėmis, Vyriausybe.

    „Tą sinergiją reikia išnaudoti ir daugelį dalykų galėtume sutvarkyti be didesnių pastangų“, – neabejoja J. Talmantas.

    Šaltinis: Agroeta.lt