Miske.lt

Žyma: Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas

  • Siūlomi Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimai: mažiau ribojimų taikikliams, naujos pareigos savininkams ir šaudykloms

    Siūlomi Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimai: mažiau ribojimų taikikliams, naujos pareigos savininkams ir šaudykloms

    Vidaus reikalų ministerijos derinti pateiktas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimų projektas paliestų medžiotojus, sportinio šaudymo atstovus, ginklų savininkus, prekybininkus ir šaudyklų veiklą. Siūloma mažinti dalies ginklų priedėlių apyvartos ribojimus, tačiau kartu nustatyti naujus įvežtų ginklų perleidimo apribojimus ir išsamiau reglamentuoti šaudyklų leidimus bei kontrolę. Institucijų nuomonės dėl kai kurių pasiūlymų išsiskiria.

    Straipsnyje aptariama derinti pateikta projekto redakcija ir šešių institucijų išvados. Jose išdėstytos pastabos. Vienas reikšmingiausių pasiūlymų – pakeisti ginklo priedėlio sąvoką ir šiai grupei priskirti tik duslintuvą. Galiojančiame įstatyme ginklų priedėliais laikomi ir kompensatoriai, lazeriniai, optiniai bei naktiniai taikikliai. Vadinasi, priėmus siūlomą redakciją, šiems keturiems daiktų tipams nebebūtų taikomas reguliavimas būtent kaip ginklų priedėliams.

    Ginklų savininkams tai reikštų paprastesnę šių prietaisų apyvartą, o prekybininkams – mažiau su ginklų priedėlių statusu susijusių procedūrų. Projekte numatyta nutraukti iki 2027 m. birželio 30 d. pradėtas ir nebaigtas ūkinės veiklos licencijų, leidimų bei rašytinių sutikimų išdavimo procedūras dėl daiktų, kurie nebebūtų laikomi ginklų priedėliais. Vis dėlto vien išbraukimas iš šios sąvokos savaime nepanaikintų kitų teisės aktų reikalavimų, jeigu konkrečiam gaminiui jie būtų taikomi.

    Valstybės saugumo departamentas aiškiai nurodo neprieštaraujantis kompensatorių ir optinių taikiklių apyvartos atlaisvinimui. Tačiau lazerinių ir naktinių taikiklių kontrolę jis siūlo išlaikyti. Departamento vertinimu, šie prietaisai gali būti reikšmingi planuojant prieš valstybės saugumo interesus nukreiptą veiklą.

    VSD taip pat nesutinka, kad pakankamą kontrolę savaime užtikrintų strateginių ar dvejopo naudojimo prekių reguliavimas. Savo išvadoje departamentas pažymi, kad nėra nustatyta joje minima ekspertinių išvadų dėl prekių priskyrimo kontroliuojamoms dvejopo naudojimo prekėms teikimo tvarka. Todėl, VSD vertinimu, išlieka rizika, jog priėmus siūlomus pakeitimus lazerinių ir naktinių taikiklių apyvarta nebūtų kontroliuojama.

    Medžiotojams svarbu atskirti prietaiso įsigijimo ir prekybos juo reguliavimą nuo jo naudojimo medžioklėje. Aptariamu projektu nekeičiamos Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės, todėl jo negalima pristatyti kaip leidimo naktinius ar lazerinius taikiklius naudoti bet kokioje medžioklėje.

    Duslintuvai projekte liktų reguliuojami kaip ginklų priedėliai. Juos galėtų įsigyti, turėti ir naudoti leidimus šaunamiesiems ginklams sportui, medžioklei, šaulio tarnybai ar projekte nurodytų karių įgūdžiams tobulinti turintys asmenys. Tačiau šios paskirtys įstatyme jau numatytos nuo 2025 m. liepos 1 d. Taigi aptariamo projekto esmė šiuo klausimu – išsaugoti duslintuvų kontrolę, kartu iš ginklų priedėlių sąrašo siūlant išbraukti kitus prietaisus.

    Pateiktose institucijų išvadose atskiro nepritarimo projekte numatytam duslintuvų reguliavimui nėra. Aplinkos ministerija nurodo esminių pastabų projektų paketui neturinti, tačiau atskiros pozicijos būtent dėl duslintuvų neišdėsto.

    Ginklų savininkams reikšmingas ir siūlymas vienus metus riboti įvežtų daiktų perleidimą. Projekte numatyta uždrausti parduoti ar kitaip perduoti įvežtą pavienį ginklą, ginklo priedėlį, šaudmenis ar jų dalis, kol nuo įvežimo nepraėjo vieni metai.

    Praktiškai tai reikštų, kad asmeniškai įsivežto ginklo nebūtų galima netrukus parduoti ar padovanoti, pavyzdžiui, paaiškėjus, kad jis neatitinka savininko poreikių. Siūloma formuluotė apima ne vien pardavimą, bet ir kitokį perdavimą. Pateiktoje nuostatoje atskirų išimčių tokioms situacijoms nenurodyta. Šešiose nagrinėtose institucijų išvadose konkrečių pastabų dėl šio apribojimo nėra.

    Kartu būtų plečiama pareiga parduoti per teisę prekiauti turintį subjektą. Galiojantis įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 10 punktas šį draudimą tiesiogiai sieja su A, B ir C kategorijų ginklais. Projekte į tą pačią nuostatą įrašomi ir ginklų priedėliai, šaudmenys bei jų dalys.

    Tai aktualu savininkui, norinčiam parduoti turimą duslintuvą ar likusius šaudmenis: siūloma aiškiai nustatyti, kad toks pardavimas turėtų vykti per atitinkamą prekybininką. Prekybininkams tai reikštų platesnį tarpininkavimo vaidmenį, o savininkams – papildomą procedūrą. Atskirų institucijų pastabų būtent dėl šio pakeitimo pateiktuose dokumentuose nėra.

    Didelė projekto dalis skirta tirams ir šaudykloms. Siūloma išsamiai nustatyti leidimo išdavimo, sustabdymo, atnaujinimo ir panaikinimo pagrindus. Prieš pradedant veiklą policija turėtų gauti kompetentingų institucijų informaciją apie atitiktį aplinkos apsaugos, žemės naudojimo, visuomenės sveikatos ir triukšmo valdymo reikalavimams. Atskiru policijos leidimu būtų patvirtinama atitiktis įrengimo ir eksploatavimo saugumo reikalavimams.

    Ekonomikos ir inovacijų ministerija atkreipia dėmesį, kad komercinei veiklai taip būtų numatytos dvi procedūros: licencija arba rašytinis sutikimas ir papildomas leidimas. Ministerija siūlo įvertinti galimybę atitiktį reikalavimams patikrinti išduodant licenciją, atsisakant atskiros leidimo procedūros. Jos siūlomas modelis – vienas administracinis sprendimas ir elektroninis institucijų keitimasis duomenimis, nereikalaujant iš pareiškėjo pakartotinai pateikti valstybės jau turimos informacijos.

    Nekomercinių šaudyklų nereikėtų pristatyti kaip visiškai naujos galimybės. Galiojantis įstatymas jau numato, kad nevykdantiems ūkinės veiklos licencija nereikalinga, tačiau būtinas policijos leidimas. Projekte ši tvarka detalizuojama, įskaitant leidimo turėtojų pareigas ir kontrolę.

    Numatomos pareigos apimtų techninės bylos sudarymą, nustatytais atvejais darbuotojų duomenų teikimą, informavimą apie kontroliuojančių asmenų pasikeitimus ir ginklų bei šaudmenų apskaitą. Ekonomikos ir inovacijų ministerija ragina išsamiau įvertinti šių reikalavimų administracines sąnaudas, todėl viso šaudyklų reguliavimo pakeitimo negalima vadinti vien veiklos palengvinimu.

    Projekte taip pat aiškiai įvardijami mobilūs tirai. Jiems eksploatuoti konkrečiame sklype būtų reikalingas rašytinis žemės savininko sutikimas. Tačiau vien sutikimo nepakaktų: išliktų kiti taikomi leidimų ir veiklos reikalavimai. Aplinkos ministerija siūlo įstatyme aiškiau apibrėžti pagrindinius reikalavimų kriterijus ir pabrėžia žemės paskirties bei naudojimo būdo svarbą.

    Šaudyklų operatoriams aktualus siūlomas 30 kalendorinių dienų leidimo išdavimo terminas, skaičiuojamas nuo visų tinkamai įformintų dokumentų gavimo. Nustatytomis sąlygomis jis galėtų būti pratęstas. Negavus atsakymo per nustatytą ar pratęstą terminą, leidimas būtų laikomas išduotu.

    Ekonomikos ir inovacijų ministerija šioje nuostatoje įžvelgia neaiškumą: nenustatyta, per kiek laiko informaciją turi pateikti kitos institucijos ir kaip jos gavimas susijęs su leidimo išdavimo termino pradžia. VSD savo ruožtu prašo numatyti galimybę ilgiau tikrinti asmenis, kai valstybės saugumo vertinimui nepakanka 30 dienų. Todėl teigti, kad leidimas visais atvejais būtų gaunamas per mėnesį, būtų netikslu.

    Institucijos siūlo tikslinti ir šaudyklų veiklos stabdymą. Pagal pateiktą projektą aplinkos apsaugos, žemės naudojimo ar kitų nurodytų sričių reikalavimų pažeidimas galėtų tapti pagrindu sustabdyti leidimą. Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru siūlo pirmiausia suteikti terminą tokiems pažeidimams pašalinti. Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo policijos sprendimą susieti su kompetentingos institucijos priimtu sprendimu sustabdyti šaudyklos veiklą.

    Abiejų pozicijų praktinė reikšmė – išvengti neproporcingo veiklos stabdymo. Tačiau tai nepanaikintų projekte numatytos galimybės nedelsiant sustabdyti leidimą, kai saugumo reikalavimų pažeidimas sukeltų grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, nuosavybei ar visuomenės saugumui.

    Ginklų leidimų prašantiems ar juos pratęsiantiems asmenims numatomos papildomos pareigos dėl teistumo užsienyje. Gavus informaciją apie užsienio valstybėje padarytą nusikalstamą veiką ir prireikus ją įvertinti pagal Lietuvos baudžiamąjį kodeksą, prašymo nagrinėjimo terminą būtų galima vieną kartą pratęsti ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui.

    Prašyti dokumentų iš paties asmens policija galėtų tik išnaudojusi galimybes informaciją gauti iš užsienio institucijų. Vis dėlto prašomų duomenų nepateikimas projekte siejamas su neigiamomis pasekmėmis leidimui. Ekonomikos ir inovacijų ministerija šią pareigą taip pat įvardija tarp reikalavimų, kurių administracinė našta turi būti įvertinta.

    Sportinio šaudymo bendruomenei svarbios nepilnamečių priežiūros ir ginklų saugojimo nuostatos. Galimybė 16–17 metų sportininkams nustatytomis sąlygomis įgyti, bet ne pirkti, ir laikyti ginklus jau egzistuoja. Projekte papildomai numatomas suaugusiųjų priežiūros atvejis, kai ginklas perduodamas naudotis įstatymo nustatyta tvarka. Taip pat aiškiai nustatoma tėvų, įtėvių, rūpintojų ar sportininko veiklą prižiūrinčių suaugusiųjų atsakomybė už atitinkamų ginklų ir šaudmenų saugojimą.

    Atskirai pakeitimai paliestų senovinių ginklų ir jų kopijų savininkus. Siūlomos sąvokos būtų siejamos su vienašūviais ginklais, kurių modelis sukurtas iki 1870 metų. Senovinio ginklo ir jo kopijos atskyrimui būtų reikšminga ir pagaminimo data – iki 1899 metų ar vėliau.

    Iki 2026 m. pabaigos įsigytų ir turimų, tačiau naujų sąvokų neatitinkančių senovinių ginklų ar jų kopijų savininkams būtų suteikti vieni metai nuo 2027 m. sausio 1 d. kreiptis dėl leidimo ir registravimo arba perduoti juos policijai sunaikinti. Tai būtų konkreti pareiga savininkams, todėl nereikėtų manyti, kad anksčiau įsigytam ginklui nauji reikalavimai nebūtų taikomi. Konkrečių pastabų šiuo klausimu nagrinėtose išvadose nepateikta.

    Prekybininkams ir kitiems licencijuotą veiklą vykdantiems subjektams projekte numatyta savų ginklų, priedėlių, šaudmenų bei jų dalių sunaikinimo procedūra: jie tai atliktų patys nustatyta tvarka, dalyvaujant įgaliotos institucijos atstovams. Šios nuostatos negalima suprasti kaip leidimo tokius daiktus sunaikinti savo nuožiūra. Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir šį pakeitimą vertina administracinės naštos požiūriu.

    Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija ir Žemės ūkio ministerija pagal savo kompetenciją projektų paketui pastabų nepateikė. Aplinkos ministerija esminių pastabų neturi, tačiau siūlo patikslinti šaudyklų reikalavimus ir kontrolę. Daugiausia konkrečių diskusijų kelia VSD siekis išlaikyti naktinių bei lazerinių taikiklių kontrolę ir kitų institucijų siūlymai aiškiau bei proporcingiau reglamentuoti šaudyklų veiklą.

    Aptariamoje projekto redakcijoje daugumos nuostatų įsigaliojimas numatytas 2027 m. liepos 1 d., o dalies, įskaitant senovinių ginklų sąvokas ir jaunųjų sportininkų reguliavimą, – 2027 m. sausio 1 d. Tai siūlomos datos. Galutiniai reikalavimai priklausys nuo to, kokia įstatymo redakcija bus priimta.

    Straipsnis parengtas pagal derinti pateiktą Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimų projektą, VSD, Aplinkos, Sveikatos apsaugos, Ekonomikos ir inovacijų, Žemės ūkio ministerijų bei Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos išvadas, palyginus straipsnyje aptartas galiojančias nuostatas.

  • Seimas legalizavo naktinio matymo taikiklių naudojimą civilinėje apyvartoje

    Seimas legalizavo naktinio matymo taikiklių naudojimą civilinėje apyvartoje

    Seime priimtas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 3, 13 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Šiuo projektu legalizuotas naktinio matymo taikiklių naudojimas civilinėje apyvartoje.

    Balsavimui užsiregistravo 105 Seimo nariai, už balsavo 90, prieš 5, susilaikė 10.

    Šis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 3, 13 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas įsigalios 2022 liepos 1 diena, tačiau primename medžiotojams, kad tai nesuteikia teisės naudoti naktinio matymo priedėlius ar taikiklius medžioklėje, tam turi būti pakeisti medžioklę reglamentuojantys teisės aktai.

    Projektą teikė šie Seimo nariai: Arvydas Pocius, Laurynas Kasčiūnas, Valdas Rakutis, Raimundas Lopata, Romualdas Vaitkus, Audrius Petrošius, Andrius Kupčinskas, Jonas Gudauskas, Justinas Urbanavičius, Algirdas Stončaitis, Juozas Varžgalys,Remigijus Žemaitaitis, Andrius Palionis, Tomas Bičiūnas, Jonas Pinskus, Andrius Mazuronis, Valentinas Bukauskas,Artūras Skardžius, Edmundas Pupinis, Valdemaras Valkiūnas, Kazys Starkevičius, Jurgita Sejonienė, Paulė Kuzmickienė,Sergejus Jovaiša, Irena Haase, Dalia Asanavičiūtė, Paulius Saudargas, Vytautas Juozapaitis, Algis Strelčiūnas.

    Nuoroda į Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 3, 13 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.

  • Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pritarė pokyčiams

    Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pritarė pokyčiams

    Šiandien vykusiame Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje, svarstytas klausimas dėl Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 3, 13 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Pakeitimų tikslas legalizuoti naktinio matymo taikiklių naudojimą civilinėje apyvartoje. Primename, kad šiam projektui pritarė 104 Seimo nariai, už balsavo 89, prieš 2, susilaikė 13. Plačiau apie šio projekto pakeitimus skaitykite čia.

    Po diskusijų ir svarstymų, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas vienbalsiai pritarė šiam projektui. Toliau projektas pateikiamas svarstymui Seimo posėdyje ir galutiniam jo priėmimui dėl kurių bus balsuojama.

    Komiteto posėdis

    Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 3, 13 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą teikia šie Seimo nariai: Arvydas Pocius, Laurynas Kasčiūnas, Valdas Rakutis, Raimundas Lopata, Romualdas Vaitkus, Audrius Petrošius, Andrius Kupčinskas, Jonas Gudauskas, Justinas Urbanavičius, Algirdas Stončaitis, Juozas Varžgalys,Remigijus Žemaitaitis, Andrius Palionis, Tomas Bičiūnas, Jonas Pinskus, Andrius Mazuronis, Valentinas Bukauskas,Artūras Skardžius, Edmundas Pupinis, Valdemaras Valkiūnas, Kazys Starkevičius, Jurgita Sejonienė, Paulė Kuzmickienė,Sergejus Jovaiša, Irena Haase, Dalia Asanavičiūtė, Paulius Saudargas, Vytautas Juozapaitis, Algis Strelčiūnas.

    Nuoroda į Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 3, 13 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.

  • Dėl naktinio matymo taikiklių naudojimo civilinėje apyvartoje

    Dėl naktinio matymo taikiklių naudojimo civilinėje apyvartoje

    Kaip pamenate 2022 m. kovo 24 d. Seimo nariai balsavo dėl Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 3, 13 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Pakeitimų tikslas legalizuoti naktinio matymo taikiklių naudojimą civilinėje apyvartoje. Balsavimui užsiregistravo 104 Seimo nariai, už balsavo 89, prieš 2, susilaikė 13. Plačiau apie šio projekto pakeitimus skaitykite čia.

    Buvo nuspręsta, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2022 m. balandžio 12 d. turi pateikti savo išvadą dėl šio įstatymo pakeitimo projekto ir tada bus numatytas svarstymas dėl projekto priėmimo.

    Deja dėl tam tikrų priežasčių Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas šio klausimo nesvarstė balandžio 12 d., kas sukėlė kai kurių Seimo narių susirūpinimą, kodėl šis visuomenei aktualus klausimas atidėliojamas.

    Po kilusio susirūpinimo atnaujintoje Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto darbotvarkėje 2022 m. balandžio 20 d. įtrauktas šio klausimo svarstymas. Tikimės, kad komiteto išvados bus teigiamos suprantant šių pataisų svarbą ir reikalingumą.

    Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 3, 13 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą teikia šie Seimo nariai: Arvydas Pocius, Laurynas Kasčiūnas, Valdas Rakutis, Raimundas Lopata, Romualdas Vaitkus, Audrius Petrošius, Andrius Kupčinskas, Jonas Gudauskas, Justinas Urbanavičius, Algirdas Stončaitis, Juozas Varžgalys,Remigijus Žemaitaitis, Andrius Palionis, Tomas Bičiūnas, Jonas Pinskus, Andrius Mazuronis, Valentinas Bukauskas,Artūras Skardžius, Edmundas Pupinis, Valdemaras Valkiūnas, Kazys Starkevičius, Jurgita Sejonienė, Paulė Kuzmickienė,Sergejus Jovaiša, Irena Haase, Dalia Asanavičiūtė, Paulius Saudargas, Vytautas Juozapaitis, Algis Strelčiūnas.

    Nuoroda į Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 3, 13 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.

  • Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo keitimo priežastys

    Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo keitimo priežastys

    Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 3, 13 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai.

    Rusijos agresija prieš Ukrainą parodė, kad šalies teritorinei gynybai gali būti veiksmingai pasitelkiami visi asmenys, gebantys valdyti šaunamąjį ginklą, įskaitant šaudymo sporto atstovus, profesinei veiklai ginklus naudojančius asmenis, taip pat medžiotojus. Teritorinei gynybai gali būti naudojami tiek A kategorijos, tiek ir kitų kategorijų ginklai, kurie tampa ypač veiksmingi turint atitinkamus jų priedėlius, žymiai pagerinančius šaudymo taiklumą. 

    Lietuvoje yra apie 95 tūkst. asmenų, turinčių leidimą ginklui. Asmenys, turintys kitus nei A kategorijos ginklus, gali tapti galinga gynybine jėga, tačiau jiems turi būti sudarytos galimybės įsigyti ginklų priedėlius (naktinius taikiklius), organizuotis į ginkluotus būrius, dalyvauti apmokymuose ir pratybose. 

    Š. m. kovo 10 d. Seimui pateiktas svarstyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės parengtas Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės darbotvarkės „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija“ patvirtinimo“ projektas (toliau – Strategija). 

    Strategijos paskirtis – numatyti pilietinio pasipriešinimo vietą valstybės gynyboje, Lietuvos Respublikos piliečių (toliau – piliečiai) rengimo pilietiniam pasipriešinimui tikslus, uždavinius ir jų įgyvendinimo kryptis, kad pilietinis pasipriešinimas būtų veiksmingas Lietuvos gynybinės galios elementas, būtų užtikrintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos piliečių teisės priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į šalies nepriklausomybę, jos teritorinį vientisumą ir konstitucinę santvarką, ir jų teisės bei pareigos ginti valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo įgyvendinimas.

    Strategijos 5 punkte yra numatyta, jog pasipriešinimas suprantamas kaip piliečių veikla priešinantis agresijai – ginkluotos jėgos panaudojimui ar grasinimui panaudoti ją prieš Lietuvos Respublikos suverenitetą, teritorijos vientisumą ar politinę nepriklausomybę – ir okupacijai. Pilietinis pasipriešinimas yra dviejų rūšių: neginkluotas ir ginkluotas.

    Pagal Strategijos 19 punktą, viena iš Strategijos krypčių yra „taikos metu ugdyti žinias ir įgūdžius, sudarysiančius prielaidas organizuotam piliečių dalyvavimui ginkluotame pasipriešinime ir sėkmingos teritorinės gynybos užtikrinimui“, o šios krypties vienas iš uždavinių yra „įtraukti į rengimą ginkluotam pasipriešinimui piliečius ir jų organizacijas, kurie karo padėties metu galimai sudarytų kovinius ginkluoto pasipriešinimo vienetus, sudarant galimybes susipažinti su bendraisiais ginkluotos gynybos principais, galimomis jų užduotimis, dalyvauti bendrose pratybose su Lietuvos kariuomene ir kitomis ginkluotąsias pajėgas sudarančiomis institucijomis“.

    Esant minėtam kontekstui, atitinkamai didėja tikimybė, kad prie Strategijos įgyvendinimo gali tekti prisidėti šaudymo sporto atstovams, profesinei veiklai ginklus naudojantiems asmenims ir medžiotojams, kaip subjektams, turintiems specifinių žinių, susijusių su ginklų naudojimu. Tokie asmenys galėtų padėti pasieniečiams, policijai ir (ar) šauliams valdyti konvencines ir hibridines grėsmes, panaudoti ginklą, kurio naudojimas kartu su ginklų priedėliais (naktiniais taikikliais) suteiktų pranašumą valdant minėtas rizikas. 

    Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 11 punktas numato, jog duslintuvai ir naktiniai taikikliai yra priskiriami A kategorijos ginklams, ginklų priedeliams ir šaudmenims. Pagal Įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, duslintuvus ir naktinius taikiklius įsigyti ir turėti gali tik specialiojo statuso subjektai, valstybinės kriminalistinės ekspertizės įstaigos, taip pat Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys, kurie verčiasi A kategorijos ginklų, jų priedėlių, šaudmenų A kategorijos ginklams, jų dalių gamyba, Europos fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie verčiasi ginklų taisymu, ginklų ir šaudmenų perdirbimu, A kategorijos ginklų, jų priedėlių, šaudmenų, jų dalių tyrimais ir konstravimu užsiimančios mokslinio tyrimo įstaigos, Lietuvos bankas ir kiti asmenys šiame straipsnyje nustatytais atvejais. Be Įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatytų subjektų, Įstatymas nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. suteikia teisę įsigyti ir laikyti duslintuvus ir naktinius taikiklius šaulio tarnybai (Įstatymo 13 straipsnio 9 dalis). Kitiems asmenims – sporto atstovams, profesinei veiklai ginklus naudojantiems asmenims ir medžiotojams – Įstatymas teisės įsigyti ir turėti ginklų priedėlius (duslintuvus ir naktinius taikiklius) nesuteikia, nors šie asmenys turi teisę įsigyti ir turėti  ilguosius vienašūvius graižtvinius ginklus, su kuriais naktiniai taikikliai galėtų būti itin efektyviai panaudoti rengiantis teritorinei gynybai.

    Pažymėtina, jog 2021 m. kovo 24 d. Europos parlamento ir tarybos direktyvos (ES) 2021/55 dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės (toliau – Direktyva) I priedas numato, kas yra priskiriama A kategorijos ginklams. Duslintuvai ir naktiniai taikikliai šiame sąraše nėra nurodyti. Kadangi Direktyvos preambulės 31 punkte pažymima, kad valstybės narės gali pasirinkti taikyti griežtesnes taisykles nei nustatytas Direktyvoje, darytina prielaida, jog Įstatyme nustatytas reguliavimas yra griežtesnis nei nustatytas Direktyva ir todėl perteklinis, ypač atsižvelgiant į šiame aiškinamajame rašte aptartą geopolitinį kontekstą. 

    Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina prielaida, jog Įstatymo pakeitimas, kuriuo būtų suteikiama teisė sporto atstovams, profesinei veiklai ginklus naudojantiems asmenims ir medžiotojams įsigyti ir turėti naktinius taikiklius, neprieštarautų Europos Sąjungos teisei, prisidėtų prie Strategijos uždavinių įgyvendinimo įtraukiant piliečius ir jų organizacijas į rengimą ginkluotam pasipriešinimui, palengvintų konvencinių ir hibridinių grėsmių valdymą, ir esant krizinei situacijai, paefektyvintų ginklų naudojimą.

  • Užregistruotas svarbus ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo projektas

    Užregistruotas svarbus ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo projektas

    Šiandien dvidešimt devyni Seimo nariai užregistravo Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 3, 13 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Pakeitimų tikslas legalizuoti naktinio matymo taikiklių naudojimą civilinėje apyvartoje. Stebint pastaruosius įvykius Europos pasienyje, tokios iniciatyvos yra sveikintinos ir savalaikės. Belieka tikėti, kad didžioji dalis Seimo narių supranta šių pataisų svarbą ir reikalingumą.

    Teikia Seimo nariai: Arvydas Pocius, Laurynas Kasčiūnas, Valdas Rakutis, Raimundas Lopata, Romualdas Vaitkus, Audrius Petrošius, Andrius Kupčinskas, Jonas Gudauskas, Justinas Urbanavičius, Algirdas Stončaitis, Juozas Varžgalys,Remigijus Žemaitaitis, Andrius Palionis, Tomas Bičiūnas, Jonas Pinskus, Andrius Mazuronis, Valentinas Bukauskas,Artūras Skardžius, Edmundas Pupinis, Valdemaras Valkiūnas, Kazys Starkevičius, Jurgita Sejonienė, Paulė Kuzmickienė,Sergejus Jovaiša, Irena Haase, Dalia Asanavičiūtė, Paulius Saudargas, Vytautas Juozapaitis, Algis Strelčiūnas.

    Nuoroda į Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 3, 13 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.

    Nuoroda į lyginamajį variantą.

  • Ar ne laikas keisti ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo?

    Ar ne laikas keisti ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo?

    Diskusijos dėl naktinio matymo taikiklių ir garso moderatorių leidimo naudoti civilinėje apyvartoje tęsiasi jau senai, tačiau teigiama kitų Europos šalių praktika taip ir nebuvo perimta Lietuvoje. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas buvo tik griežtinamas ir įvedami papildomi ribojimai. 

    Dažniausiai neigiami sprendimai įtakoti dėl politikų ir atsakingų institucijų nenoro girdėti realių argumentų, o vadovautasi emocijomis bei kelių visuomeninių organizacijų nuogąstavimais.

    Ne kartą bandyta kalbėtis su Aplinkos ministerija dėl galimybės įteisinti naktinio matymo taikiklius ir garso moderatorius medžioklėje, tačiau Aplinkos ministerija visuomet blokuodavo tokias iniciatyvas be aiškių ir konkrečių argumentų, o vadovaudavosi tik emacijomis.

    Stebint pastaruosius įvykius Europos pasienyje, kyla klausimas ar ne laikas rimtai pagalvoti apie ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisas, nes tai ne tik medžiotojų bendruomenės bet ir valstybės interesas.

    Atkreipiame dėmesį į mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie Krašto apsaugos ministerijos gyventojams parengtą trumpą atmintinę:

    Jei turite ginklą (savigynai, sportui, medžioklei) ir nesate nei karo prievolininkas, nei asmuo, įtrauktas į CMPR, nei šaulys, Jūsų paslaugų gali prašyti savivaldybės administracija, seniūnas ar karo komendantas, kurie tokio teisinio režimo sąlygomis gali skirti apsaugos ar kitas užduotis.

  • Prašymas vetuoti ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo projektą

    Prašymas vetuoti ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo projektą

    Mes, medžiotojų ir ginklų savininkų atstovai, kreipiamės į Jūsų Ekscelenciją Lietuvos Respublikos Prezidentę, su prašymu vetuoti 2019 m. birželio 4 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtą – Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 pakeitimo įstatymą dėl šių toliau išvardintų priežasčių:

    1. Manome, kad įstatymo dalys prieštarauja Konstitucijai
    1.1. Konstitucijos 3 str. 2 dalis skelbia: „Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką.“ Tai reiškia, kad kiekvienas pilietis ir be nepaprastosios ar karo padėties paskelbimo turi teisę priešintis savo turimu ginklu.

    1.2. Mūsų supratimu, ši Konstitucijos nuostata garantuoja, kad jeigu kas nors pasikėsino į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką, tai kiekvienas pilietis gali tiesiogiai remdamasis Konstitucija, imti bet kokį jam papuolusį ginklą ilgąjį ar trumpąjį, šaunamąjį ar kitokį ginklą į rankas ir priešintis, o tam Konstitucijos numatytu atveju nebereikia jokių policijos leidimų, gydytojų pažymų ar seifo patikrinimo, nes ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas negali paneigti Konstitucinės teisės.

    1.3. Kaip pavyzdį galime paminėti, kad daugelis Fizikos instituto darbuotojų 1991 metais sausį ginkluoti budėję poste prie Pedagoginio tilto neturėjo nei medžiotojo bilietų, nei šaudymo federacijų, nei policijos leidimų turėti ginklus, bet pagal šiandieninę Konstituciją jiems ir nereikėtų jokių policijos leidimų ginklui nepriklausomai nuo to ar tai medžioklinis, sportinis, policijos, karinis, vardinis ar trofėjinis ginklas. Priešintis gali kiekvienas pilietis, be to nepriklausomai nuo to ar jo reputacija nepriekaištinga.

    1.4. Mes neginčijame valstybės teisės ginklą patikėti tam tikriems asmenims valstybės prioritetų nustatyta tvarka, bet tai nepaneigia Konstitucinės piliečio teisės be jokių specialių policijos leidimų priešintis savo ar iš priešo paimtu ar gautu ginklu.

    1.5. Dėl karčios 1940 metų okupacijos patirties, kai Vyriausybė ir Prezidentas nepriėmė sprendimų priešintis prasidėjusias okupacijai buvo priimta ši Konstitucija, kuri garantuoja, kad ginkluotas pasipriešinimas yra teisėtas be jokių leidimų ginklui ar sprendimo dėl nepaprastosios ar karo padėties paskelbimo.

    1.6. Pagal Konstitucijos 145 straipsnį įvedus karo ar nepaprastąją padėtį, laikinai gali būti apribojamos teisės ir laisvės, nurodytos Konstitucijos 22, 24, 25, 32, 35 ir 36 straipsniuose. Tai reiškia, kad negalima karo ar nepaprastąją padėtimi pateisinti Konstitucijos 3 straipsnio apribojimo ar piliečių turimų ginklų paėmimo. Atkreipiame dėmesį, kad įvedus karo ar nepaprastąją padėtį teisės numatytos Konstitucijos 23 straipsnyje „Nuosavybė neliečiama. Nuosavybės teises saugo įstatymai. Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama.“ negali būti apribotos. Tai reiškia, kad: piliečių ginklai gali būti reikvizuojami kariuomenės ar pasipriešinimo poreikiams, bet ne su tikslu nuginkluoti piliečius, kaip tai bandė padaryti sovietinė milicija 1990-1991 metais tiesiog siekdama apriboti Lietuvos piliečių prieigą prie ginklų.

    1.7. Atkreipiame dėmesį, kad jei kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką, tai normalu tikėtis, kad sutriks ir maisto tiekimas, viešoji tvarka, o ginklų atėmimas iš medžiotojų reiškia, kad jie nebegalės nei saugotis, nei medžioti.

    1.8. Atkreipiame dėmesį, kad nepaprastoji padėtis formaliai gali būti įvesta po gamtinės stichijos nelaimės ar/ir piliečiams pradėjus akmenukais daužyti Seimo ar Vyriausybės langus, bet ar tai yra pagrindas iš savininkų atimti ginklus? Pagal naująjį įstatymą kilus neramumams ginklų savininkai negalės ginti Tėvynės ir savo namų?

    1.9. Lietuvoje yra beveik 100 tūkstančių ginklų savininkų. Taigi, nepaprastosios ir karo padėties atvejais iš visų jų bus atimta teisėtai priklausanti nuosavybė ? Kaip tai bus įgyvendinta logistikos prasme ? O po padėties normalizavimosi juos atiduos ? Nesurūdijusius ir nesugadintus ? 1990 metais valdžia to nesugebėjo padaryti, ir ačiū Dievui.

    2. Kreipiamės į jūsų ekscelenciją dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 pakeitimo įstatymo grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti, nes tokiu įstatymo:

    2.1. Nuostata 12 str. „11. Leidimas įsigyti ginklus, leidimas laikyti ir leidimas nešiotis A, B, C kategorijų ginklus nepaprastosios ir karo padėties metu neišduodamas.“ dalimi ir, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705

    2.2. Nuostata 41 str. „2. Nepaprastosios ar karo padėties metu ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis policijos įstaigos ir kitos įstatymų įgaliotos valstybės institucijos laikinai paima ar rekvizuoja nepaprastąją ar karo padėtį reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis.“

    būtų sukurtos teisinės prielaidos, prieštaraujančios Konstitucijos 3 straipsnio nuostatai.

    3. Siūlome pakeisti Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 ir juos išdėstyti taip:
    3.1. „12 str. „11. Jei kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką, tai leidimo įsigyti ginklus, leidimo laikyti ir leidimo nešiotis ginklus nereikia iki nepaprastosios ar karo padėties pabaigos. Ginklų laikymo ir nešiojimo tvarka nepaprastosios ar karo padėties metu nustatoma nepaprastąją ar karo padėtį reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka.“

    3.2. 41 str. „2. Nepaprastosios ar karo padėties metu ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis policijos įstaigos ir kitos įstatymų įgaliotos valstybės institucijos gali teisingai atlyginus rekvizuoti visuomenės poreikiams nepaprastąją ar karo padėtį reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis, tuo atveju jeigu pilietis nusprendžia nepasinaudoti savo teise asmeniniu ginklu priešintis tam kas kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką.

    Pagarbiai
    LMD valdybos pirmininkas
    Gediminas Vaitiekūnas