Žyma: Ginklas

  • Prezidentė vetavo ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo projektą

    Prezidentė vetavo ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo projektą

    Ketvirtadienis, birželio 20 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymą, siūlydama tobulinti nuostatas dėl piliečių teisės disponuoti teisėtai įgytais ginklais ir šaudmenimis nepaprastosios ar karo padėties atveju.

    Seimo priimtame įstatyme numatyta, kad ginklai ir šaudmenys iš jų turėtojų yra laikinai paimami ar rekvizuojami Nepaprastosios ar Karo padėties įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis. Toks teisinis reguliavimas sudaro prielaidas laikinam ginklų ir šaudmenų paėmimui iš visų juos teisėtai turinčių asmenų visais atvejais, įvedus nepaprastąją ar karo padėtį.

    Pasak Prezidentės, niekas negali varžyti tautos ir kiekvieno piliečio teisės priešintis agresoriui, okupantui ir bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką. Konstitucijoje laiduojama kiekvieno piliečio teisė priešintis, todėl jo pasiryžimas ginti Lietuvos valstybę privalo būti skatinamas.

    Prezidentė siūlo, kad nepaprastosios, karo padėties metu ar paskelbus mobilizaciją ginklai bei šaudmenys jų teisėtiems turėtojams būtų paliekami ir galėtų būti laikinai paimami ar rekvizuojami tik išskirtiniais atvejais – jeigu tie ginklai ir šaudmenys būtų reikalingi Lietuvos ginkluotosioms pajėgoms arba būtų turima informacijos, kad jie gali būti panaudoti nusikalstamoms veikoms daryti.

    Prezidentės teigimu, reguliuojant karo ar nepaprastosios padėties teisinius santykius, turėtų būti pasirinktas toks teisinis reguliavimas, kuris sukurtų vientisą, nuoseklią valstybės gynybos sistemą, skatinančią, bet ne ribojančią kiekvieno piliečio pasiryžimą ginti valstybę ginkluoto užpuolimo metu.

    Vyriausybė Seimui pateiktame Karo padėties konstitucinio įstatymo projekte taip pat siūlo atsisakyti laikino ginklų paėmimo galimybės iš jų teisėtų turėtojų visais be išimties atvejais, paskelbus karo padėtį.

    Prezidentės siūlymas leidžia užtikrinti ir tai, jog teisėtai ginklus turinčių asmenų nuosavybė bus ribojama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka.

    Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 94 tūkst. teisėtų ginklų savininkų, o civilinėje apyvartoje – apie 174 tūkst. ginklų.

  • Prašymas vetuoti ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo projektą

    Prašymas vetuoti ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo projektą

    Mes, medžiotojų ir ginklų savininkų atstovai, kreipiamės į Jūsų Ekscelenciją Lietuvos Respublikos Prezidentę, su prašymu vetuoti 2019 m. birželio 4 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtą – Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 pakeitimo įstatymą dėl šių toliau išvardintų priežasčių:

    1. Manome, kad įstatymo dalys prieštarauja Konstitucijai
    1.1. Konstitucijos 3 str. 2 dalis skelbia: „Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką.“ Tai reiškia, kad kiekvienas pilietis ir be nepaprastosios ar karo padėties paskelbimo turi teisę priešintis savo turimu ginklu.

    1.2. Mūsų supratimu, ši Konstitucijos nuostata garantuoja, kad jeigu kas nors pasikėsino į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką, tai kiekvienas pilietis gali tiesiogiai remdamasis Konstitucija, imti bet kokį jam papuolusį ginklą ilgąjį ar trumpąjį, šaunamąjį ar kitokį ginklą į rankas ir priešintis, o tam Konstitucijos numatytu atveju nebereikia jokių policijos leidimų, gydytojų pažymų ar seifo patikrinimo, nes ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas negali paneigti Konstitucinės teisės.

    1.3. Kaip pavyzdį galime paminėti, kad daugelis Fizikos instituto darbuotojų 1991 metais sausį ginkluoti budėję poste prie Pedagoginio tilto neturėjo nei medžiotojo bilietų, nei šaudymo federacijų, nei policijos leidimų turėti ginklus, bet pagal šiandieninę Konstituciją jiems ir nereikėtų jokių policijos leidimų ginklui nepriklausomai nuo to ar tai medžioklinis, sportinis, policijos, karinis, vardinis ar trofėjinis ginklas. Priešintis gali kiekvienas pilietis, be to nepriklausomai nuo to ar jo reputacija nepriekaištinga.

    1.4. Mes neginčijame valstybės teisės ginklą patikėti tam tikriems asmenims valstybės prioritetų nustatyta tvarka, bet tai nepaneigia Konstitucinės piliečio teisės be jokių specialių policijos leidimų priešintis savo ar iš priešo paimtu ar gautu ginklu.

    1.5. Dėl karčios 1940 metų okupacijos patirties, kai Vyriausybė ir Prezidentas nepriėmė sprendimų priešintis prasidėjusias okupacijai buvo priimta ši Konstitucija, kuri garantuoja, kad ginkluotas pasipriešinimas yra teisėtas be jokių leidimų ginklui ar sprendimo dėl nepaprastosios ar karo padėties paskelbimo.

    1.6. Pagal Konstitucijos 145 straipsnį įvedus karo ar nepaprastąją padėtį, laikinai gali būti apribojamos teisės ir laisvės, nurodytos Konstitucijos 22, 24, 25, 32, 35 ir 36 straipsniuose. Tai reiškia, kad negalima karo ar nepaprastąją padėtimi pateisinti Konstitucijos 3 straipsnio apribojimo ar piliečių turimų ginklų paėmimo. Atkreipiame dėmesį, kad įvedus karo ar nepaprastąją padėtį teisės numatytos Konstitucijos 23 straipsnyje „Nuosavybė neliečiama. Nuosavybės teises saugo įstatymai. Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama.“ negali būti apribotos. Tai reiškia, kad: piliečių ginklai gali būti reikvizuojami kariuomenės ar pasipriešinimo poreikiams, bet ne su tikslu nuginkluoti piliečius, kaip tai bandė padaryti sovietinė milicija 1990-1991 metais tiesiog siekdama apriboti Lietuvos piliečių prieigą prie ginklų.

    1.7. Atkreipiame dėmesį, kad jei kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką, tai normalu tikėtis, kad sutriks ir maisto tiekimas, viešoji tvarka, o ginklų atėmimas iš medžiotojų reiškia, kad jie nebegalės nei saugotis, nei medžioti.

    1.8. Atkreipiame dėmesį, kad nepaprastoji padėtis formaliai gali būti įvesta po gamtinės stichijos nelaimės ar/ir piliečiams pradėjus akmenukais daužyti Seimo ar Vyriausybės langus, bet ar tai yra pagrindas iš savininkų atimti ginklus? Pagal naująjį įstatymą kilus neramumams ginklų savininkai negalės ginti Tėvynės ir savo namų?

    1.9. Lietuvoje yra beveik 100 tūkstančių ginklų savininkų. Taigi, nepaprastosios ir karo padėties atvejais iš visų jų bus atimta teisėtai priklausanti nuosavybė ? Kaip tai bus įgyvendinta logistikos prasme ? O po padėties normalizavimosi juos atiduos ? Nesurūdijusius ir nesugadintus ? 1990 metais valdžia to nesugebėjo padaryti, ir ačiū Dievui.

    2. Kreipiamės į jūsų ekscelenciją dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 pakeitimo įstatymo grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti, nes tokiu įstatymo:

    2.1. Nuostata 12 str. „11. Leidimas įsigyti ginklus, leidimas laikyti ir leidimas nešiotis A, B, C kategorijų ginklus nepaprastosios ir karo padėties metu neišduodamas.“ dalimi ir, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705

    2.2. Nuostata 41 str. „2. Nepaprastosios ar karo padėties metu ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis policijos įstaigos ir kitos įstatymų įgaliotos valstybės institucijos laikinai paima ar rekvizuoja nepaprastąją ar karo padėtį reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis.“

    būtų sukurtos teisinės prielaidos, prieštaraujančios Konstitucijos 3 straipsnio nuostatai.

    3. Siūlome pakeisti Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 ir juos išdėstyti taip:
    3.1. „12 str. „11. Jei kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką, tai leidimo įsigyti ginklus, leidimo laikyti ir leidimo nešiotis ginklus nereikia iki nepaprastosios ar karo padėties pabaigos. Ginklų laikymo ir nešiojimo tvarka nepaprastosios ar karo padėties metu nustatoma nepaprastąją ar karo padėtį reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka.“

    3.2. 41 str. „2. Nepaprastosios ar karo padėties metu ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis policijos įstaigos ir kitos įstatymų įgaliotos valstybės institucijos gali teisingai atlyginus rekvizuoti visuomenės poreikiams nepaprastąją ar karo padėtį reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis, tuo atveju jeigu pilietis nusprendžia nepasinaudoti savo teise asmeniniu ginklu priešintis tam kas kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką.

    Pagarbiai
    LMD valdybos pirmininkas
    Gediminas Vaitiekūnas