Estijoje spalio 3 d. rytą sutriko elektroninės medžioklės sistemos JAHIS mobiliosios programėlės veikimas. Daliai medžiotojų nepavyko užregistruoti bendros medžioklės ar prie jos prisijungti, kitiems šie veiksmai užtruko gerokai ilgiau nei įprastai.
Apie sutrikimą spalio 7 d. Estijos medžiotojų draugijos (EJS) svetainėje paskelbė JAHIS informacinės sistemos vadovas Tõnu Petersonas. Jo teigimu, problemų sukėlė netikėtai didelė vienalaikė apkrova: piko metu sistema naudojosi daugiau kaip 5 000 medžiotojų, o aktyvių bendrų medžioklių buvo daugiau kaip 800.
Pasak JAHIS komandos, tokia apkrova įprastą viršijo dešimtis kartų, todėl sistema nespėjo pakankamai greitai apdoroti užklausų. Vis dėlto įvesti duomenys išliko – apie jų praradimą nepranešama. Spalio 4 d., sumažėjus apkrovai, sistema veikė be sutrikimų.
EJS nurodo, kad liepą įsigaliojus medžioklės teisės pakeitimams skaitmeniniai tapo ir medžioklės dalyvių sąrašai bei kiti dokumentai. Draugijos vertinimu, pereinamojo laikotarpio sistemoms išbandyti visoje šalyje nebuvo skirta, todėl trūkumus tenka šalinti jau naudojantis sistema.
JAHIS komanda skelbia optimizuojanti duomenų perdavimą tarp programėlės ir serverio bei užklausų apdorojimą. Kartu perspėjama, kad laikinų perkrovų gali pasitaikyti ir artimiausiais savaitgaliais. Nepavykus prisijungti prie medžioklės, naudotojams patariama po kelių minučių bandyti dar kartą.
Aplinkos ministerija pateikė atsakymą į mūsų klausimus dėl elektroninio medžioklės lapo (biip.lt Medžioklės modulio) veikimo. Patvirtinta, kad funkcija neprisijungimo (offline) režimu yra sąmoningai laikinai apribota. Vis dėlto į keletą esminių klausimų konkretaus atsakymo nesulaukta.
Gegužės 13 d. pasidalinome informacija, kad elektroninis medžioklės lapas (biip.lt Medžioklės modulis) jau kurį laiką neveikia neprisijungimo (offline) režimu. Vietoj registracijos sistema medžiotojams išmesdavo pranešimą, raginantį skambinti telefonu, kad sumedžiotas žvėris būtų užregistruotas. Pasitikrinę informaciją su šaltiniais institucijose gavome aiškų atsakymą – problema reali, o medžioklės modulio veikimo galimybės be interneto ryšio yra apribotos.
Tuomet pateikėme Aplinkos apsaugos departamentui (AAD) keturis konkrečius klausimus. Ar tai laikina techninė klaida, ar sąmoningas funkcijos apribojimas? Kiek laiko problema tęsiasi ir kada bus išspręsta? Kokia yra užsienio piliečių registracijos situacija? Ar AAD planuoja viešai informuoti medžiotojų bendruomenę apie esamus sistemos apribojimus?
Gegužės 25 d. gavome AAD atsakymą. Departamentas, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 11 str. 4 dalimi, mūsų paklausimą tiesiog persiuntė sistemos administratoriui, Aplinkos ministerijai, nagrinėti pagal kompetenciją. Kitaip tariant, klausimai liko be konkrečių atsakymų, tik perėjo iš vienos institucijos rankų į kitas.
Tarsi to būtų negana, jau kitą dieną – gegužės 26 d. – sistema vėl lūžo. Šį kartą nebeveikė svečių registracija į medžioklę: sistema rodė klaidą, kad su nurodytu bilieto numeriu medžiotojo nėra. Patikrinę daugiau nei penkis skirtingus medžiotojų bilietų numerius skirtingose operacinėse sistemose įsitikinome, kad tai sisteminė, o ne pavienė problema.
Galiausiai, birželio 2 d., gavome ir Aplinkos ministerijos atsakymą į mūsų klausimus. Iš keturių pateiktų klausimų konkrečiai atsakyta tik į du, o pats atsakymas atskleidžia daugiau, nei galbūt buvo norėta.
Pirma, ministerija patvirtino, kad offline režimas šiuo metu yra sąmoningai laikinai apribotas, o ne sutrikęs dėl techninės klaidos. Įvardytos trys pagrindinės priežastys: poreikis užtikrinti duomenų sinchronizaciją su serveriu realiu laiku, kontrolės mechanizmų suderinimas su AAD bei medžiotojų apsauga nuo galimų teisinių rizikų, jei patikrinimo metu duomenys įrenginyje dar nebūtų sinchronizuoti su centrine baze.
Antra, paaiškinta, kodėl programėlės funkcionalumas užsieniečiams šiuo metu nėra aktyvuotas. Pateiktos penkios priežastys: griežtų tapatybės nustatymo per Elektroninius valdžios vartus reikalavimas, teisinė rizika dėl kalbos barjero, sumažėjęs užsienio medžiotojų srautas dėl geopolitinės situacijos, ekonominis nepagrįstumas bei tai, kad šiuo metu užsieniečių registracija sklandžiai vyksta naudojant popierinį medžioklės lapą.
Tačiau į kitus du klausimus konkretaus atsakymo nesulaukta. Nepasakyta, nuo kada tiksliai neveikia offline režimas ir kada bus išspręsta – atsakyme paminėta tik bendra frazė, kad „režimas bus sugrąžintas tik užtikrinus 100% duomenų saugumą“, be jokio tvarkaraščio ar tarpinių terminų. Taip pat aplenktas klausimas, ar bus viešai informuojama medžiotojų bendruomenė. Vietoj to nurodytas vidinis el. paštas (is.vystymas@am.lt), kuriuo medžiotojai gali individualiai pranešti apie sutrikimus. Tai – priešingybė viešam informavimui, kurio buvo klausta.
Ministerijos atsakyme nurodoma, kad „per pastarąjį pusmetį ministerija nėra gavusi oficialių nusiskundimų iš medžiotojų dėl praktinių sunkumų naudojantis programėle“. Tačiau klausimas čia nėra, ar medžiotojai kreipėsi tiesiogiai į ministeriją – jie galimai kreipėsi į AAD ar tiesiog dalijosi problemomis tarpusavyje.
Iš tiesų problema yra ta, kad medžiotojų bendruomenė, kuri yra pagrindinė šio įrankio naudotoja, apskritai nebuvo informuota apie funkcijos apribojimą. Nei iš Aplinkos ministerijos, nei iš jai pavaldžių institucijų nebuvo išsiųsta jokia oficiali žinutė medžiotojams, kad offline režimas yra laikinai išjungtas. Medžiotojai tai sužinojo tik tada, kai patys susidūrė su sistema, nebeleidžiančia užregistruoti sumedžioto žvėries miške, kur nėra interneto ryšio. Tai yra esminis komunikacijos trūkumas – sistema, kuri pristatoma kaip šiuolaikiškas įrankis medžiotojams, keičia savo funkcionalumą be jokio išankstinio pranešimo ją naudojančiai bendruomenei. Pakeitimų priežastys gali būti pateisinamos, tačiau pats faktas, kad tai vyksta „tyliai“, nežinant naudotojams, kelia rimtų klausimų dėl visos sistemos valdymo skaidrumo.
Be atsakymų į konkrečius klausimus, ministerijos rašte paviešintas vienas itin iškalbingas skaičius. Aiškinant, kodėl neapsimoka investuoti į užsienio kalbų funkcionalumą, atsakyme cituojama:
„…bendrai šalyje per programėlę registruojama tik mažiau nei 10% sumedžiotų gyvūnų (likusi dalis vis dar vykdoma naudojant popierinius medžioklės lapus).“
Tai iškalbinga statistika. Sistema, į kurią investuotos valstybės ir pačių medžiotojų sumokamų mokesčių lėšos ir kuri pristatoma kaip moderni alternatyva popieriniam apskaitos būdui, faktiškai naudojama tik mažumai atvejų. Daugiau nei 90% medžioklių vis dar registruojama popierinėje formoje. Įdomu, kad šį skaičių ministerija pateikia kaip argumentą prieš investicijas į užsieniečių funkcionalumą – tačiau tas pats skaičius kelia logišką klausimą ir dėl visos sistemos plėtros prasmingumo.
Atsakyme ne mažiau dėmesio verta dar viena ministerijos pateikta motyvacija. Aiškinant užsieniečių registracijos funkcijos atidėjimo priežastis, cituojama:
„Pastarųjų metų geopolitiniai įvykiai ir pasikeitusi saugumo situacija regione (užsidariusi Rytų kryptis) natūraliai ir reikšmingai sumažino į Lietuvą atvykstančių užsienio medžiotojų srautus.“
Šis argumentas kelia abejonių. Nelabai aišku, kuo Rytų kryptis susijusi su medžiokle Lietuvoje. Atvykstantys medžioti užsieniečiai daugiausia būna iš Vakarų Europos valstybių – Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Skandinavijos. Tai medžioklės turizmas, kuriam užsidariusi siena su Baltarusija ar Rusija jokios reikšmės. Susidaro įspūdis, kad „Rytų krypties užsidarymas“ čia panaudotas kaip universalus pateisinimas, tinkamas bet kokioms institucijos sprendimų motyvacijoms – dar vienas pavyzdys, kai forma ima pirmauti prieš turinį: argumentas skamba rimčiau, tačiau praktiškai jis nepaaiškina sprendimo.
Visos šios detalės neatsitiktinai sukelia platesnių diskusijų. Medžiotojų bendruomenėje pastaruoju metu vis dažniau girdimi klausimai, ar medžioklės lapas, kaip toks, apskritai yra reikalingas. Klausimas tampa aktualesnis būtent tokiose situacijose, kai institucijos negali užtikrinti efektyvaus sistemos veikimo, o pati bendruomenė apie esminius funkcionalumo pakeitimus net nėra informuojama.
Deivido Staponkaus nuotr.
Medžioklės lapas šiuo metu yra įrankis, leidžiantis medžiotojui teisėtai įforminti medžioklę. Jei skaitmeninis variantas neveikia patikimai miške, kur nėra interneto ryšio, jis pražudo savo praktinę prasmę. O sistemos siūlomas alternatyvus sprendimas – skambinti telefonu – tampa beveik neįmanomas, nes ten, kur nėra interneto, dažniausiai nėra ir mobiliojo ryšio.
Galbūt verta pradėti diskutuoti, ar apskritai medžioklės lapas kaip privalomas dokumentas dar yra reikalingas? Jei skaitmeninė sistema nekelia pasitikėjimo, o popierinė forma tik dubliuoja apskaitą ir kuria papildomus biurokratinius kontrolės sluoksnius – ar tikrai šis dokumentas būtinas, ar tiesiog tęsiamas senas reglamentavimas, neatsižvelgiant į pasikeitusią realybę?
Laidos apie medžioklę iš medžiotojo perspektyvos. Čia nėra vaidybos ar iš anksto surežisuotų scenų – tik autentiškos patirtys ir tikros emocijos. Kaip sako medžiotojai, laikas praleistas medžioklėje į gyvenimo trukmę nesiskaičiuoja. Neretai medžioklės būna ir be laimikio, bet laikas praleistas gamtoje tai atperka. Šiose laidose išvysite ne tik medžioklės subtilybes ir praktinius patarimus, bet ir įspūdingus Lietuvos gamtos vaizdus vaizdus, gyvūnijos pasaulį, bei sužinosite, kuo medžioklė žavi vis daugiau žmonių. Tai pasakojimai apie gyvenimo būdą, tradicijas ir ryšį su gamta.
Su džiaugsmu pranešu, kad vėl startavo projektas „Medžiotojų pokalbiai“. Šioje laidoje kalbinome LMŽD direktorių Laimoną Daukšą. Kartu aptarėme elektorinį medžioklės lapą, elnių limitus, komendatūras, medžioklės taisykles ir kitus aktualius klausimus.
Visi duomenys apie medžioklę po kelių metų bus kaupiami vienoje vietoje – dabar Aplinkos ministerijos kuriamoje Biologinės įvairovės informacinėje platformoje (BIIP). Šioje informacijos apie biologinę įvairovę rinkimo, tvarkymo, analizės ir pateikimo visuomenei sistemoje medžioklės modulis apims visus jos procesus, pradedant sumedžiojimo limitų planavimu ir baigiant medžioklės bei laimikio registravimu.
„Medžioklės lapai taps elektroniniai. Tai leis saugiau jaustis ir patiems burelių nariams, ir tiksliau vykdyti medžiotojų kontrolę“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Pagrindinis ministerijos siekis – atsisakyti popierinių dokumentų, perkeliant visą informaciją apie medžioklę į elektroninę erdvę. „Medžiotojams nebereikės spausdinti ir pildyti ranka medžioklės lapų, prašymų nustatyti limitus, ataskaitų apie sumedžiotus žvėris“, – sako Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius.
Pasak jo, medžioklės limitų planavimas bus gerokai paprastesnis. Juos nustatančioms savivaldybių komisijoms nereikės gaišti laiko posėdžiams, pildyti dokumentų, jų siuntinėti, sukti galvą, kaip pranešti apie savo sprendimus medžiotojams. Viskas bus matoma vienoje informacinėje sistemoje. Siūloma, kad medžiotojai prašymą nustatyti žvėrių limitus galėtų įkelti tiesiai į BIIP medžioklės modulį. Pokomisijos posėdžio jie joje matytų, kiek ir kokių žvėrių gali sumedžioti sezono metu.
Yra ir kitų privalumų – šiuos procesus galės stebėti visi besidomintys, vienoje vietoje bus matomi duomenys apie visus pastaraisiais metais nustatytus medžioklės limitus atskirų medžioklės plotų naudotojams, bendras leidžiamų sumedžioti gyvūnų skaičius. Todėl ši informacija bus patikimesnė, skaidresnė.
Tai palengvins darbą medžiokles kontroliuojantiems aplinkos apsaugos pareigūnams. Užuot tikrinę informaciją ir siuntinėję ataskaitas, jie galės užsiimti svarbesne veikla. Be to, pasak Algirdo Klimavičiaus, bus užtikrintas grįžtamasis ryšys tarp medžioklės plotų naudotojų ir medžioklę kontroliuojančių institucijų.
Tikimasi, kad BIIP padės sumažinti brakonieriavimo mastą, palengvins vykdomųmedžioklių registraciją ir sumedžiotų žvėrių apskaitą. Svarstoma galimybė pasitelkti mobilias aplikacijas, panašias į naudojamas automobiliams parkuoti. Medžiotojas ir prieš medžioklę, ir ją baigęs, ir prieš kraudamas į automobilį sumedžiotą žvėrį apie tai praneštų SMS žinutėmis į specialų serverį.
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai šią informaciją matytų savo mobiliuosiuose telefonuose. Tai padėtų išvengti piktnaudžiavimo. Ne paslaptis, kad kai kurie medžiotojai laimikį medžioklės lape pažymi, tik kai juos sustabdo gamtos apsaugos inspektoriai. Nebebūtų įmanoma padidinti ir sumedžiotų sezono metu žvėrių skaičiaus, siekiant priartinti jį prie limitų ir taip vengiant medžiojamų gyvūnų miškui padarytos žalos atlyginimo.
Medžioklės modulis apimtų ir didžiųjų plėšrūnų apskaitą, sudarytų galimybes prie jos prisijungti plačiajai visuomenei ir teikti informaciją apie šiuos gyvūnus. Kuo daugiau žmonių įsitrauks, tuo apskaita bus patikimesnė ir kokybiškesnė.
„Pasenęs ir neefektyvus medžioklės apskaitos būdas bus pakeistas skaitmeniniu“, – teigia Laimis Runkevičius, BIIP projekto IT grupės vadovas. Be to, turėsime išsamią statistiką apie medžiokles, sumedžiotus žvėris realiu laiku – žinosime, kiek ir kur vyksta medžioklių. Tai leis efektyviau jas kontroliuoti, bus aišku, kokiu metų laiku kokiuose miškuose ir kiek sumedžiota žvėrių.“
Medžioklės modulis – tai tik vienas iš daugiau kaip dešimties būsimos BIIP modulių. Planuojama, kad jis pradės veikti 2023 metais.
BIIP sukurti skirta 1,8 mln. eurų iš ES sanglaudos fondų lėšų.
