Žyma: Deividas Staponkus

  • Perdavė linkėjimus iš Aplinkos ministerijos

    Perdavė linkėjimus iš Aplinkos ministerijos

    Neseniai buvau medžioklėje Suomijoje, kur jau ne pirmą kartą medžiojame baltauodegius elnius. Kaip visada medžioklė Suomijoje paliko tik gerus įspūdžius, žmonės geros nuotaikos, be jokių baimių, kad ką padarys ne taip. Žodžiu visi mėgaujasi medžioklės procesu.

    Grįžinėjome namo puikios nuotaikos, tačiau įvažiavus į Lietuva sulaukiau įdomios žinutės iš vieno asmens, kurio ir buvo paprašyta perduoti man „linkėjimus“.

    Atvirai pasakius likau nustebęs ir negalėjau patikėti, kad tokie dalykai gali vykti šiais laikais demokratinėje valstybėje.

    Daugelis tikriausiai skaitėte mano straipsnį pavadinimu „Aplinkos ministerija praranda medžiotojų pasitikėjimą“. Šiame straipsnyje aš išdėsčiau savo pastebėjimus dėl aplinkos ministerijos darbo ir paraginau medžiotojus aktyviau atstovauti savo interesus.

    Pasirodo, kad šiuo straipsniu aš įžeidžiau kai kuriuos aplinkos ministerijos klerkus, ko pasekoje buvo pasinaudota trečiu asmeniu ir bandyta man daryti spaudimą.

    Žinučių turinys skambėjo įdomiai:
    – Tu biški pristabdyk su savo straipsniais…
    – Nelenk lazdos per prievarta…
    – Perspėju Deivi, ant tavęs jau dantį griežia…
    – 13d. kaip išėjo straipsnis gali būti lemtinga…

    Aš puikiai žinau kas man perdavė „linkėjimus“, tačiau taip pat kol kas neįvardinsiu to asmens. Aš nelabai suprantu, jūs ten naujieji valstybės tarnautojai patekę į aplinkos ministeriją, visai su protu susipykote? Pamiršot ką ten veikti turite ir kieno interesus atstovauti? O gal apskritai kai kuriems iš jūsų ten ne vieta, nes kompetencijų ir supratimo kaip save turi vesti valstybės tarnautojas nėra…

    Kaip matote, gerbiami kolegos medžiotojai, šiai dienai Lietuvoje bandoma apriboti žodžio laisvę, o ateityje žiūrėk sulauksime ir represijų.

    Miske.lt
    Deividas Staponkus

  • Aplinkos ministras praranda medžiotojų pasitikėjimą

    Aplinkos ministras praranda medžiotojų pasitikėjimą

    Visada sau sakiau, kad niekada nesikišiu į politiką ir negaišiu savo laiko. Tačiau matant kas vyksta medžioklės srityje, kyla klausimas: ar dar ilgai medžiotojai leis lipti jiems ant galvos ir apie tai kalbėsis pakuždomis?

    Šiais metais aplinkos ministro postą užėmė medžiotojas K.Mažeika. Su naujo ministro atėjimu, daugelis medžiotojų pradėjo puoselėti teigiamas mintis apie šviesesnį rytojų. Medžiotojai džiaugėsi, kad pagaliau turi savą žmogų valdžioje, kuris pats yra medžiotas ir puikiai žino medžiotojų problemas.

    Pradžioje viskas klostėsi puikiai ir atrodė, kad teigiamų pokyčių ilgai laukti nereikės.

    Pastaraisiais metais didelis dėmesys skiriamas afrikiniui kiaulių marui (AKM) ir kovai su juo. Europos komisija pateikė Lietuvai savo rekomendacijas leisti naudoti naktinio matymo taikiklius šernų medžioklėse. Šiai minčiai pritarė visos medžiotojų organizacijos bei valstybinė maisto veterinarijos tarnyba. Aplinkos ministerija taip pat pasisakė už naktinio matymo taikiklių naudojimą. Tačiau kaip bebūtų keista, šis klausimas taip ir nebuvo svarstytas seimo rudens sesijoje.

    Pasakoti apie vilkų problemą Lietuvoje tikriausiai niekam nereikia. Vilkų populiacijos didėjimas privedė prie aštrių problemų su ūkininkais. Kaimo žmonės jau nebegali apsikęsti pastovių vilkų atakų ir valdžios neveiksnumo. Vienintelis efektyvus problemos spendimas yra vilkų populiacijos mažinimas medžioklės pagalba. Visus metus vyko kalbos, kad reikia didinti vilkų sumedžiojimo limitą. Kalba sukosi apie 150 vilkų ir tam pritarė pats ministras. Tačiau artėjant vilkų sezonui panašu, kad bus leista sumedžioti tik 120 vilkų.

    K. Mažeika – „Vilkų skaičių nustato ministerija, tai ji turi prisiimti atsakomybę už tą skaičių, kurį patvirtina ir jų padarytą žalą“.

    Nesenai medžiotojai sulaukė naujo akibrokšto. Nuo 2019 m. lapkričio 1 d. įsigalioja nauja medžioklės lapo forma, kurioje bus privaloma įrašyti medžioklės laiko pradžią ir pabaigą.
    Apie šį medžioklės lapo pakeitimą buvo diskutuota su medžiotojus atstovaujančiomis organizacijomis ir sutarta, kad tokio pakeitimo nereikia. Tačiau aplinkos ministerija padarė pagal save.
    Paklausus aplinkos ministerijos atstovų kodėl tai buvo padaryta, gauti du atsakymo variantai. Pirmas, kad tai padės aplinkos apsaugos pareigūnams kovoti su alkoholio vartojimu medžioklės metu. Antras variantas, kad tai padės užkirsti kelią nelegalioms medžioklėms, kalbama apie mažus žemės savininkus, kurie medžios savo žemėje.
    Abu atsakymai man kelia daug abejonių ir greičiausiai tai bus tik dar vienas kabliukas išrašyti legaliems medžiotojams baudą.

    Be abejo reikėtų paminėti ir paskutinių savaičių įvykius. Šią savaitė LRT publikavo tyrimo duomenis, kad naująjį Valstybinių miškų urėdijos vadovą su valdančiaisiais sieja ir bendros medžioklės su Vyriausybės kancleriu Algirdu Stončaičiu bei kitais premjero Sauliaus Skvernelio žmonėms, taip pat su jį į pareigas skirsiančiu aplinkos ministru Kęstučiu Mažeika.

    Aukštas pareigas užimančių politikų ir pareigūnų medžioklėse nieko blogo nematau, tačiau G.Landsbergis mano priešingai. Po kelių dienų kaip LRT publikavo savo tyrimą, įvyko G.Landsbergio ir K.Mažeikos diskusija. Po jos aplinkos ministras K.Mažeika pažadėjo skaidrinti ir taip skaidrią medžioklės sistemą, bei įvesti elektroninius medžioklės lapus.
    Suprantama, kad išsisukti iš situacijos reikėjo kažką pažadėti, bet gal geriau įveskite aplinkos ministerijos lėšų srautų skaidrinimo sistemą?

    Apie baudų už medžioklės taisyklių pažeidimų neadekvatumą antrą kartą nebekalbėsiu, apie tai galite pasiskaityti čia. Problemos dėl ančių medžioklių po to kaip dryžgalvė kryklė ir rudgalvė antis įtrauktos į raudonąją knygą taip pat dar neišspręstas. Rudenį medžiojant antis rudgalvės kryklės ir dryžgalvės kryklės skrendant atskirti neįmanoma, o atlikus klaidingą šūvį busite nubaustas kaip rimčiausias brakonierius.

    Kaip matome darbai kalba patys už save ir prošvaisčių kol kas nesimato. Gražių pažadų buvo daug, o sulaukėme tik griežtesnių reikalavimų medžioklėse ir liūdnų perspektyvų.

    Kitais metais vyks seimo rinkimai ir medžiotojai turi aiškiai pasakyti, kad jei dabartiniai valdžiai nesvarbūs 30 tūkst. medžiotojų balsai, jie ir toliau gali dirbti kaip dirba. Priešingu atveju laikas pradėti pildyti pažadus ir taisyti padarytas klaidas.

    Valdžia išrinkta tam, kad dirbtu žmonėms, o mūsų kaip piliečių pareiga užtikrinti, kad taip ir būtų.

    Miske.lt
    Deividas Staponkus

  • Baudų už medžioklės taisyklių pažeidimus neadekvatumas

    Baudų už medžioklės taisyklių pažeidimus neadekvatumas

    Diskusijos apie baudų už medžioklės taisyklių pažeidimus neadekvatumą vyksta jau senai. Kalbama, kad kai kurie momentai turi būti peržiūrimi, nes yra neadekvatūs atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes. Kaip bebūtų gaila, tačiau kalbos nepasiekia atsakingų asmenų aplinkos ministerijoje, o už tai turi mokėti paprasti žmonės.

    Vienas paskutinių atvejų, buvo apie tai kaip medžiotojas Šalčininkų rajone per klaidą sumedžiojo šaukštasnapės anties jauniklį. Šaukštasnapė antis yra įtraukta į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą.
    Už padarytą Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pažeidimą asmeniui buvo surašytas protokolas, jam gresia bauda nuo 800 iki 1800 eurų, teisės medžioti atėmimas nuo 1 iki 5 metų bei pažeidimo padarymo įrankio, t. y. medžioklinio šautuvo, konfiskavimas. Taip pat asmuo turės atlyginti Lietuvos saugomoms rūšims padarytą žalą, kuri siekia kiek daugiau nei 340 eurų.

    Šiais metais dryžgalvė kryklė ir rudgalvė antis įtrauktos į raudonąją knygą, nors tai yra vienos labiausiai paplitusios antys po didžiosios anties Lietuvoje.

    Kaimyninės šalys jas intensyviai medžioja, mums uždraudžiama, motyvuojant įtraukimu į raudonąją knygą. Rudenį medžiojant krykles, išsišėrusius suaugusius paukščius ir jauniklius, rudgalvę kryklę ir dryžgalvę kryklę galima atskirti tik atidžiai apžiūrėjus sparno veidrodėlius, skrendančio paukščio atskirti neįmanoma!

    Pagal mūsų medžioklės terminus, kaip mes pradedame medžioti, kryklių migracija jau būna įpusėjusi ir „lietuviškos“ kryklės jau būna Lenkijoje, kur yra sėkmingai medžiojamos Lenkijos kolegų.

    Paklausėme aplinkos ministerijos kokiu pagrindu minėtieji paukščiau buvo įtraukti į raudonąją knyga ir gavome atsakymą, kad už rūšių įtraukimą į raudonąją knygą yra atsakinga Lietuvos raudonosios knygos komisija.

    Aplinkos ministerija, tvirtindama saugomų rūšių sąrašą, atsižvelgė į aplinkos ministerijos ir valstybinio mokslinio instituto gamtos tyrimų centro kartu su Lietuvos ornitologų draugija pasirašytą sutartį Nr. VPS-2017-16-AARP, ir Lietuvos raudonosios knygos komisijos siūlymą.

    „Neturime duomenų, kad dryžgalvė kryklė ir rudgalvė antis šiai dienai yra labiausiai paplitusios antys po didžiosios anties Lietuvoje – jeigu turite kitų duomenų dėl dryžgalvės kryklės ir rudgalvės anties būklės Lietuvoje, prašome šią informaciją pateikti Aplinkos ministerijai ir gavę ją, kreipsimės į Lietuvos raudonosios knygos komisiją su prašymu įvertinti Jūsų pateiktą medžiagą dėl šių ančių rūšių būklės šalyje.“

    Paklausėme aplinkos ministerijos kaip atpažinti skrendančią rudgalvę kryklę nuo dryžgalvės kryklės, kad per klaidą nesumedžioti paukščio įtraukto į raudonąją knygą? Mums buvo atsakyta, kad aplinkos ministerija negali atsakyti į šį klausimą, o medžiotojai turi patys žinoti kaip tai padaryti.

    Brakonieriai nušovę elnią be medžioklės lapo, svetimuose medžioklės plotuose, sulauks lygiai tokių pačių baudų kaip jūs netyčia sumedžiojęs dryžgalvę kryklę, tik jam bus paskaičiuota didesnė žala gamtai. Iš jūsų bus konfiskuoti ginklai, atimta teisė medžioti, skirta bauda ir gal būt konfiskuota transporto priemonė.

    Visa šita situacija skamba kaip vienas didelis nesusipratimas, kurio iš viso neturėjo būti. Yra daugiau niuansų dėl baudų už medžioklės taisyklių pažeidimus neadekvatumą ir jos turi būti sprendžiamas kaip galima greičiau. Tikėsimės, kad atsakingos institucijos imsis tikrai aktualių klausimų, anot kaitalioję medžioklės lapą tuo pačiu dar labiau spausdami medžiotojus į kampą.

    „Miske.lt“
    Deividas Staponkus

  • Mauser M12 Max – po dvejų metų medžioklių

    Mauser M12 Max – po dvejų metų medžioklių

    Savo draugyste su „Mauser M12 Max“ pradėjau 2017 metų rugsėjo mėnesį, kaip tik prieš varominių medžioklių pradžią. Kadangi ieškojau šautuvo varominėms ir stambiųjų kanopinių medžioklėms, mano kalibro pasirinkimas krito ant 8x57IS (7.92×57mm Mauser). Apie kalibro pasirinkimą labai plėstis nenoriu, galiu iš karto pasakyti, kad esu labai patenkintas savo pasirinkimu.

    Pirma rimtesnė medžioklė su šiuo šautuvo įvyko Suomijoje. Pirmą kartą man pasitaikė puiki galimybė nuvykti į Suomiją medžioti baltauodegių elnių. Medžioklė vyko pora dienų. Palaukime pavyko sumedžioti baltauodegio elnio jauniklį, o varyiminėje medžioklėje baltauodegio elnio patiną. Video iš tos medžioklės galite pasižiūrėti čia.

    Pirmose medžioklėse iš karto atkreipiau dėmesį į trijų padėčių saugiklį, kuris tuo pačiu ir užveda spyną (En: manual cocking system). Tai vienas patogiausių dalykų varominėse medžioklėse!

    Trumpai kalbant, perjungus saugiklį į šūvio poziciją, užvedama ir muštuko spyruoklė. Jei saugiklis neužvestas ir laikomas saugioje padėtyje, muštuko spyruoklė taip pat neužvesta ir atsitiktinio šūvio galimybės nėra. Tuo tarpu šovinys lieka vamzdyje.
    Išgirdus traškesį, perjungiate saugiklį į šūvio režimą, tuo pačiu yra užvedama spyną ir jūs pasiruošęs atlikti šūvį. Saugumo atžvilgiu tai labai patogus dalykas, nes jums nereikia stovėti su užtaisytu šautuvu visa varymą, o prireikus atlikti šūvį tereikia perjungti saugiklį į (F) poziciją.

    Dar viena detalė kuri lėmė šautuvo pasirinkimą, tai yra laminuota buožė su skyle nykščiui. Šautuvus su tokiomis buožėmis dabar daro bene visi ginklų gamintojai, nes tokio tipo buožės yra ergonomiškos ir puikiai guli rankose.

    Po dviejų metų medžioklių įvairiomis oro sąlygomis, buožės išvaizda nepakito. Buožė yra ganėtinai kieta, todėl mechaninių pažeidimų taip pat nėra daug. Buožė atlaikė įvairių medžioklių išbandymus ir atrodo pakankamai gerai. Atvirai pasakius – tikėjausi prastesnio rezultato.

    Kalbėti apie vamzdį ir spynos mechanizmą tikriausiai net neverta, „Mauser“ kompanija jau senai garsėja savo aukšta kokybe. Prižiūrint ginklą korozijos ant metalinių dalių nepastebėjau. Keliose vietose pasitrynė vamzdžio juodinimas, bet čia dėl mechaninių pažeidimų į metalinius paviršius.

    Dėtuvė pagaminta iš tvirto plastiko ir talpina penkis šovinius. Varominėse medžioklėse dėtuvės talpa yra svarbi smulkmena kuri kartais apsprendžia medžioklės baigtį.

    Apibendrinimui galiu pasakyti, kad visiškai nesigailiu savo pasirinkimu ir tikiuosi patirti dar daug gražių akimirkų su šiuo ginklu medžioklėse. Dar kartą noriu atkreipti dėmesį į saugiklį kuris užveda spyną. Jei ruošiatės įsigyti šautuvą ir jame yra galimybė tokiam saugikliui, nedvejodami rinkitės tokį variantą.

    Visiems gražių akimirkų medžioklėse ir iki susirašymo kitą kartą!

    Miske.lt
    Deividas Staponkus

  • Vykome į reidą su Kauno pareigūnais

    Vykome į reidą su Kauno pareigūnais

    Vykome į reidą su Kauno gyvosios gamtos inspekcijos pareigūnais. Šios kelionės tikslas – prevencija medžioklės taisyklių pažeidimams ir neteisėtai medžioklei. Taip pat, Kauno gyvosios gamtos inspekcijos viršininkas Darius Jurevičius, atsakė į aktualius klausimus.

    Miske.lt
    Deividas Staponkus

  • Valdininkų planas: avys – vilkams, o ūkininkams – kompensacijos

    Valdininkų planas: avys – vilkams, o ūkininkams – kompensacijos

    Aplinkos ministerijai bandant išsaugoti pilkųjų vilkų populiaciją Lietuvoje, ūkininkai skaičiuoja augančius šių plėšrūnų padaromus nuostolius ir ima baimintis, kad vilkai ateityje gali nebebijoti žmogaus.

    Oficialiais Aplinkos ministerijos duomenimis, Lietuvoje šiuo metu gyvena ne mažiau kaip 34 vilkų šeimos, o tai, pasak gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ informacijos, yra ne mažiau nei 272 vilkai.

    Toks kiekis vilkų kasmet pridaro nemažai nuostolių gyvulių augintojams. Aplinkos ministerijos skaičiavimu, vien per 2018 metus fiksuoti 529 vilkų padarytos žalos atvejai, žalos patyrė 444 asmenys, papjauti 1709 ūkiniai gyvūnai.

    Skaičiai meluoja?
    „Atlikus erdvinę 2018 m. apskaitos pagal pėdsakus sniege rezultatų analizę, įvertinta, kad Lietuvoje yra ne mažiau kaip 34 vilkų šeimos. Norime pažymėti, kad vilkų populiacijos gausumas valdomas apgalvotai, netrukdant rūšiai išlikti palankios apsaugos būklės, kaip numatyta Vilko (Canis lupus) apsaugos plane“, – portalui DELFI rašė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyriausioji specialistė Jolanta Urbelionytė.

    Tačiau gyvulius auginantys ūkininkai ir medžiotojai įsitikinę, kad vilkų yra daugiau nei suskaičiuojama oficialiai.

    „Mes jau seniai kalbame, kad vilkų sumedžiojimo limitai yra per maži ir buvome vieni iš pirmųjų, kurie sakė, kad vilkų Lietuvoje yra žymiai daugiau negu jų suskaičiuojama dėl tam tikrų skaičiavimo metodų niuansų ir dabar mes jau matome rezultatą. Vilkai dažnai pjauna ūkininkų gyvulius ir sugrįžta į tą pačią vietą ne po vieną kartą“, – sakė medžiotojas, Miske.lt įkūrėjas Deividas Staponkus.

    Ukmergės rajone gyvenanti ir per 120 avių laikanti Jolanta Keburienė taip pat sako, kad vilkai į jos laikomas avis kėsintis pradėjo tik dabar: „Jau 11 metų avys pas mus gyvena ir tik pastaraisiais metais pirmas išpuolis buvo, tad, mano galva, vilkų prisiveisė tiesiog per daug.“

    Kompensacijos neguodžia
    Nors per 2018 metus kompensacijoms vilkų padarytai žalai atlyginti išleista daugiau nei 150 tūkst. eurų (tiksli suma 168 tūkst. 284,27 Eur.), gyvulių augintojai teigia, kad tai menka paguoda, ypač atsižvelgus į tai, kiek kelių tenka praminti norint jas gauti.

    „Liūdniausia, kad kompensacijas gauname tik už papjautas avis. O už sužeistas niekas nemoka, nors dažniausiai jos neišgyvena ir tenka skersti. O po vilkų atakos nepatikrinsi juk, kuriai kas praplėšta ar įkąsta, kai 200 avių būrys subėga į tuntą. Tai pamatai tik kai pasidaro blogai kažkuriai, o tada jau kompensacijų niekas nemoka, neva, gal čia net ne vilkų darbas, gal čia mūsų pačių šunys. Juokinga, bet ir pikta“, – apie patiriamą žalą pasakojo daugiau nei 400 avių auginanti Laima Urbonavičiūtė Aleknavičienė.

    Andrius Kimbarauskas iš Prienų rajono, savo malonumui laikantis apie 60 avių pasakojo, kad kai vilkai praėjusį savaitgalį papjovė 4 jo avis ir dar vieną sužalojo, specialistai iš pradžių net nežinojo, ką daryti.

    „Šeštadienį atvažiavęs apžiūrėti avių, radau 4 papjautas ir vieną sužeistą. Supratęs, kas įvyko, patyriau savotišką šoką. Tikrai nesitikėjau, kad galėjo man taip nutikti.

    Iš pradžių net nežinojau, ką daryti, paskambinau savo veterinarui, jis buvo išvykęs, bet nurodė kreiptis į seniūniją. Keisčiausia, kad seniūnijoje nelabai žinojo, ką daryti, sakė, kad čia pirmas toks atvejis. Tai dabar nėra labai jauku, kai žinau, kad ir čia jau atėjo vilkai“, – patirtimi dalijosi prieniškis.

    J. Keburienė iš Ukmergės portalui DELFI pasakojo, kad jai labiausiai gaila ne mažų kompensacijų, bet avių, kuriomis rūpinasi ir myli. „Kadangi nesame tie ūkininkai, kurie augina dėl skaičiaus ir išmokų, jos mums nėra paprastas gyvulys ir mes jas tikrai mylime. O tas vaizdas, atėjus į aptvarą, esantį prieš pat namus ir radus išdraskytas avis, tiesiog žiaurus“, – kalbėjo pašnekovė.

    Išpuolio nesitikėjo
    Jau 11 metų avis laikanti J. Keburienė net nenumanė, kad į jos sklypą, kuris ribojasi su greitkeliu ir kitu judriu keliu bei kertasi su žmonių dažnai lankomu miškeliu, užsuks vilkai.

    „Gyvename labai arti rajono centro, atskirti greitkelio ir kito intensyvaus kelio, kitoje sklypo pusėje yra žmonių gausiai lankomas parkas, kurio mišku negaliu pavadinti, ten ir pasivaikščiojimų takai, ir treniruokliai įrengti. Tai mes buvome tikrai ramūs, kad kas kas, bet vilkai tai tikrai neateis iki mūsų, nes paprasčiausiai gyvename tikrai triukšmingoje vietoje, kur intensyvus eismas. Negana to, savo avis nakčiai visada pargename į aptvarą priešais pat namus dėl saugumo.

    Tą vakarą pati pargyniau jas namo ir nustebau, kad avys labai neramios, bet kažkaip nesureagavau. Ryte, aptvare radome tris sudraskytas, o dar vieną, kurios, kaip pasirodo, vakarą prieš tai nepastebėjau, sudraskytą radome dieniniame aptvare. Tai reiškia, kad vilkai užpuolė bei vieną avį sudraskė dar dieną, todėl visas būrys ir buvo išsigandęs“, – įvykius prisiminė ukmergiškė.

    Gyventojai vilkus pastebi jau ir po savo namų langais
    Laima Urbonavičiūtė Aleknavičienė auginanti daugiau kaip 400 avių sako, išpuolių sulaukianti kiekvienais metais, o vilkai jau įsidrąsino slankioti ir aplink sodybos langus.
    „Užpuolimų pasitaiko kiekvienais metais po keletą kartų. Vienais metais, bandydami apsaugoti avis, nakčiai jas gindavome į tvartus, bet tai blogai atsiliepė avių sveikatai, nes avys yra gyvūnai, kurie turi gyventi lauke. Dabar turime du šunis, kurie lojimu įspėja pajutę vilkus, tad kai ima loti naktį, keliuosi iš lovos, sėdu į mašiną ir seku įkandin.

    Praėjusį sekmadienį šunys vėl prikėlė naktį, tad kėliausi tikrinti. Ir tikrai, šalia ganyklų, automobilio žibintų apšviesti, iš ganyklos į mišką prabėgo keli vilkai, tik nemačiau naktį kiek tiksliai jų buvo. O šiaip tų atvejų yra daugybė ir įvairiausių. Jeigu net ryte kaimynas matė, kaip vilkas vieną mano avį iš aptvaro tempė. Aš ir pati pro langus rytais kartais matau juos slankiojant aplink aptvarus.

    Anksčiau buvo ramiau, bet dabar, tiek nuostolių, tiek neramių naktų. Čia yra tik laiko klausimas, kada vilkai ims nebebijoti žmonių“, – patirtimi dalijosi avių augintoja.

    Konfliktą pastebi ir medžiotojai, ir gamtosaugininkai
    Ekologijos ir aplinkotyros centro prof. dr. Alius Ulevičius sako, kad nors vilkai ir užima svarbią ekosistemos dalį, per didelis jų kiekis žmonėms pavojingas.

    „Vilkas yra mitybinės grandinės viršūnėje, jis reguliuoja žolėdžių, o taip pat kitų smulkesnių plėšrūnų populiacijas. Kuo mažiau vilkų, tuo didesnė atsakomybė žmogui atliekant reguliacijos funkciją. Puikiai žinome, kokios problemos iškyla, kuomet smarkiai padaugėja stambiųjų kanopinių arba lapių, usūrinių šunų. Kita vertus, pernelyg išaugęs vilkų skaičius neišvengiamai iššaukia konfliktus su žmonėmis“, – portalui DELFI rašė profesorius.

    Medžiotojas, Miske.lt įkūrėjas Deividas Staponkus sako, kad medžiotojai išnaikinti vilkų nenori, o ir padaryti tai būtų nemenkas iššūkis.
    „Vilkų yra tikrai per daug. Medžiotojai tikrai nenori jų išnaikinti, kiekvienas gyvas padaras turi turėti vietos po saule, tiesiog turėtų būti viskas subalansuota ir daroma protingai. Vilkų sumedžiojimo limitas turėtų atitikti realią situaciją, medžiotojų nuomone, kalba sukasi apie 150-200 vilkų, kad kaip sakoma būtų ir vilkas sotus ir avis gyva. Dabar to balanso tikrai nėra, o Lietuva tapo vilkų veisykla, – sakė S. Staponkus ir pridėjo, kad netgi turint leidimą, sumedžioti vilką nėra lengva užduotis, – Sumedžioti vilką yra tikrai nelengva, nes jie yra vieni atsargiausių žvėrių. Jeigu medžiotojas sumedžioja vilką, tarp medžiotojų tai laikoma didele sėkme.“

    DELFI kalbintas „Baltijos vilko“ vadovas Vaidas Balys turėjo kitą poziciją nei medžiotojai. Jis aiškino, kad medžiotojų įvardytas skaičius yra nerealus, nes būtų išmedžiota didžioji vilkų dalis.

    „Jeigu, vilkų, kaip medžiotojai įsivaizduoja, būtų 1000, tai 150-200 vilkų netektį populiacija toleruotų pakankamai gerai, tačiau jeigu vilkų, kaip dabar preliminariai skaičiuojama, yra apie 300, o jie nori beveik visus išmedžioti, tai čia yra visiškas kosmosas ir apie tai net kalbėti negalima“, – sakė „Baltijos vilko“ vadovas V. Balys.

    Šiuo metu Lietuvoje gyvenantys vilkai yra saugomi, yra nustatyti griežti medžioklės limitai, kuriuos pažeidus gresia griežtos bausmės.

    „Delfi.lt“
    Miglė Krancevičiūtė

  • Elnių žvalgyba ir LMŽD varžybos

    Elnių žvalgyba ir LMŽD varžybos

    Šį kartą pratęsime elnių paieškas, nešime kukurūzus šerniokui ir lankysimės LMŽD šaudymo varžybose kurios vyko Anykščių raj.

    Video
    Deividas Staponkus

  • Šernų populiacijos kontrolė ir naktiniai taikikliai

    Šernų populiacijos kontrolė ir naktiniai taikikliai

    Europos komisija ragina Lietuvą imtis papildomų priemonių dėl afrikinio kiaulių maro kontrolės ir rekomenduoja medžiotojams leisti naudoti naktinio matymo taikiklius šernų medžioklėje. Šį klausimą Lietuvos Seimas svarstys šio rudens sesijoje.

    Miske.lt
    Deividas Staponkus

  • Vilkus galima medžioti ir ne sezono metu?

    Vilkus galima medžioti ir ne sezono metu?

    Pastaruoju metu vis dažniau girdime apie vilkų išpuolius prieš naminius gyvulius ir ūkininkų patiriama žalą. Ūkininkai piktinasi, kad valdžia nesiima jokių priemonių ir nesprendžia šios problemos. Bet ar tai tikrai taip?

    Diskusijos apie vilkų medžioklę probleminėse vietose ne sezono metu vyksta jau senai, bet panašu, kad retas žino apie tokią galimybę. Vilkų apsaugos valdymo plane yra numatyta vilkų medžioklė išimtiniais atvejais.

    Atsiverčiame „Dėl Vilko (Canis lupus) apsaugos plano patvirtinimo“ galiojančios suvestinės redakciją ir skaitome vilko apsaugos plano priemonių įgyvendinimo planą.

    Punktas 7 – Vilkų medžioklė išimtiniais atvejais
    Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto aplinkos ministro 2010 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-622 „Dėl Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, patikslinimas.
    Išimtinė (ne medžioklės sezono metu) ir operatyvi probleminių vilkų individų medžioklė padėtų efektyviau spręsti vilkų daromos žalos problemas.

    Kaip galime suprasti iš šio punkto, yra numatyta galimybė medžioti vilkus ne medžioklės sezono metu, jei jie daro žalą ūkininkams. Iš karto kyla klausimas, kodėl iki šiol tik Lazdijų rajono savivaldybė pasinaudojo tokia galimybe, nors vilkai daro didelę žalą ir kitose rajonuose?

    Paklausėme aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos dėl galimybės medžioti vilkus išimtinais atvejais ne medžioklės sezono metu. Ministras patvirtino, kad tokia galimybė tikrai yra ir visos savivaldybės yra gavusios informaciją, kaip pateikti prašymus gauti tokiems leidimams.

    Kaip matome galimybės tvarkytis su probleminiais vilkais yra, tik reikia kreiptis į savo rajono savivaldybę, kad ji pateiktų prašymą aplinkos apsaugos agentūrai.
    Gavus specialų leidimą, kreipkitės į vietos medžiotojų klubą dėl vilkų sumedžiojimo (medžiotojų klubų ribas rasite čia). Sumedžioti vilkai bus išskaičiuoti iš to sezono vilkų medžioklės limito.

    Miske.lt
    Deividas Staponkus

  • Kas vyksta ir ko galima tikėtis?

    Kas vyksta ir ko galima tikėtis?

    Tikiuosi nepasirodysiu paranojiku, tačiau pastarieji įvykiai ir tendencijos man kelia susirūpinimą. Manau daugelis skaitėte „15min“ publikuota straipsnį „Medžioklės sabotuotojai: vykstam į miškus, išvaikom žvėris, klaidinam skalikus“. Kas neskaitėte, būtinai perskaitykite, suprasite iki kokio dugno galima nusiristi ir kas jau vyksta kistose šalyse.

    Mano nuomone šio straipsnio pasirodymas nebuvo atsitiktinis, greičiausiai tai tik pradžia ir pasiruošimas naujoms „žaliukų“ iniciatyvoms. Kiek man yra žinoma, tokie dalykai jau vyksta Prancūzijoje, Anglijoje, Švedijoje. Greičiausiai ir mes sulauksime panašių išpuolių.

    Kad jau prakalbom apie „žaliukų“ darbus, tikriausiai girdėjote ir apie Punios šilo isterija. Aš nesu miškininkas ar miškų specialistas, bet man situacija primena Labanoro girios istorija, vilkų limitų istorija, taip ir nutilusios isterijos dėl neva medžiotojų nušauto šuns. Visose šiose istorijose dalyvauja ir pasisako tie patys asmenys ar jų aplinkos ratas.
    Nenustebčiau, kad Punios šilo isterija tai tų pačių piliečių atsakas K.Mažeikai dėl pajudinto „Meldinės nendrinukės“ projekto, kurio vertė 4 mln. 97 tūkts eurų.

    Gal dabar nesiplėskime ir neanalizuokime kieno ausys iš kur kyšio, o pagalvokime ko galime tikėtis artimiausiu metu.
    Šiandien į mano rankas papuolė vieno įrašo nuotrauka iš grupės „Apginkime Lietuvos miškus“. Ši grupės priklauso asmenims kurie organizuoja Punios šilo isterija.

    Paskaitykite patys, kokių veiksmų siūlo imtis šios grupės narys Vytautas Radavičius, kuris yra Andrejus Gaidamavičius bendražygis.

    Ar gali avialinijų pilotas siūlyti susidoroti su žmonėmis? Tokius pasisakymus turėtų pakirkinti atitinkamos institucijos. O medžiotojus vienijančias organizacijas, norėčiau paraginti imtis realių veiksmų, nes priešingu atveju mūsų laukia įdomūs laikai.

    Miske.lt
    Deividas Staponkus