Miske.lt

Žyma: Darius Remeika

  • Šią savaitę Lietuvoje užregistruoti du nauji AKM protrūkiai

    Šią savaitę Lietuvoje užregistruoti du nauji AKM protrūkiai

    Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad šią savaitę Kazlų Rūdos savivaldybės Antanavo ir Kazlų Rūdos seniūnijose nustatyti du nauji afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkiai nekomerciniuose ūkiuose. Iš viso nuo metų pradžios Lietuvoje jau užregistruota 15 AKM židinių kiaulių laikymo vietose, 7 iš jų – Kazlų Rūdos savivaldybėje.

    Abiejuose ūkiuose, kuriuose nustatyti naujausi AKM protrūkiai, buvo laikoma po 1 kiaulę savo reikmėms. Vienu atveju kiaulių laikytojas, pastebėjęs, kad kiaulė neėda, informavo privatų veterinarijos gydytoją, kuris paėmė mėginį. Atlikus laboratorinius tyrimus, įtarimai pasitvirtino – kiaulei patvirtinta AKM diagnozė.

    Kitame, Kazlų Rūdos seniūnijos kaime, ūkininkas paskerdė savo penimą kiaulę. Skerdenos mėginiai, vykdant AKM stebėsenos programą, buvo ištirti dėl AKM ir patvirtinta ši diagnozė.

    „Norėtume dar kartą įspėti kiaulių laikytojus, kad AKM virusas ilgai išlieka užkrėstoje teritorijoje. Todėl virusą į ūkį atsinešti galima iš aplinkinių laukų ar miško, grybaujant uogaujant, dirbant žemės ūkio darbus. Vadovaujantis biologinio saugumo nurodymais, kiaules šerti reikia tik termiškai apdorotu pašaru ir griežtai drausti pašaliniams asmenims eiti į tvartus, tuo siekiant išvengti galimo viruso pernešimo iš užkrėstos aplinkos. Nagrinėjant priežastis, kaip AKM virusas galėjo patekti į užkrėstus ūkius, nė vienu atveju nenustatyta, kad virusą į kiaulių laikymo vietą galėjo įnešti užkrėstas šernas. Didžiausia tikimybė, kad tai padarė patys kiaulių savininkai, nepaisydami biologinio saugumo reikalavimų. Kiekvienas kiaulių laikytojas, visų pirma, pats atsako už savo laikomų gyvulių apsaugą“, – pabrėžia VMVT direktorius Darius Remeika.

  • Europos Sąjungoje vis didesnis dėmesys gyvūnų ligų situacijai

    Europos Sąjungoje vis didesnis dėmesys gyvūnų ligų situacijai

    Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius Darius Remeika skaitė pranešimą aukšto lygio tarptautinėje konferencijoje „Tarp valstybių plintančios gyvūnų ligos“. Ši konferencija, skirta sudėtingai gyvūnų užkrečiamųjų ligų situacijai ir valstybių bendradarbiavimo klausimas aptarti, birželio 10 d. surengta Bukarešte.

    Konferencijoje VMVT direktorius pristatė Lietuvos patirtį kovojant su afrikiniu kiaulių maru (AKM). „Su šia liga susidūrė jau ne viena Europos valstybė, tad Lietuvos sukaupta patirtis ir praktinės žinios aktualios tiek Europos Sąjungos, tiek ir kaimyninėms šalims, lygiai taip pat susiduriančiomis su AKM rizika. Lietuvoje mums tikrai pavyko pasiekti gero ir glaudaus bendradarbiavimo su medžiotojais ir kiaulių laikytojais. Kitų šalių ekspertus pakviečiau atvykti į Lietuvoje organizuojamus praktinius kovos su AKM mokymus. Juos organizuoja Afrikinio kiaulių maro kompetencijos centras, drauge su VMVT įkurtas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijoje“, – sakė D. Remeika.

    Konferencijoje pranešimus skaitė Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO), Europos Komisijos, Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) ekspertai. Šalių patirtį pristatė atstovai iš Vengrijos, Lenkijos, Rumunijos ir Bulgarijos.

    „Konferencijos metu dar kartą įsitikinau, kaip aukštai kitų šalių kolegos vertina Lietuvos patirtį ir mūsų ekspertų žinias kovojant su AKM. Tik ką Lietuvos ekspertai grįžo iš Kinijos, kurioje AKM situacija yra labai sudėtinga. Šią savaitę mūsų specialistai veda mokymus Balkanų šalyse, o artimiausiu metu Lietuvoje mokymus organizuosime ekspertams iš Japonijos, Vokietijos, Suomijos. Lietuvoje drauge su Vokietijos mokslininkais vykdomi svarbūs moksliniai projektai: tiriamas AKM viruso virulentiškumas ir atsparumas aplinkos veiksniams, vykdomi viruso pernešimo moksliniai tyrimai. Lietuvos ekspertų tarptautinis pripažinimas stiprina trečiųjų šalių atsakingų institucijų pasitikėjimą mūsų vykdomos kontrolės procesais, o drauge ir mūsų pozicijas derantis dėl eksporto galimybių“, – pabrėžia D. Remeika.

    Pasak VMVT direktoriaus, gyvūnų ligų atnešami pavojai ir nuostoliai bus nagrinėjami ne tik konferencijoje. Šie klausimai persikels ir į birželio 12–14 d. Bukarešte vyksiančio neformalaus Europos Sąjungos Tarybos Vyriausiųjų veterinarijos pareigūnų darbo grupės posėdžio darbotvarkę.

  • Medžiotojų organizacijos ir VMVT vienija jėgas

    Medžiotojų organizacijos ir VMVT vienija jėgas

    Praeitą savaitę vyko Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos išplėstinis tarybos posėdis kuriame buvo aptarti medžiotojams aktualūs klausimai. Susirinkime taip pat dalyvavo aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, aplinkos viceministrė Rasa Vaitkevičiūtė, valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Darius Remeika ir direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas.

    Susirinkimo metu buvo pritarta, kad medžiotojus vienijančios organizacijos privalo dalyvauti keičiant medžioklės taisykles, su jomis turi būti tariamasi ir atsižvelgiama į jų nuomonę.

    Vyko diskusija ir dėl dvigubai išaugusių mokesčių už medžiojamųjų gyvūnų išteklius panaudojimo. Medžiotojų organizacijos tikisi, kad turės aiškiai reglamentuotą galimybę panaudoti dalį šių lėšų medžiojamosios faunos ir jos gyvenamosios aplinkos apsaugai, gausinimu ir turtinimui.

    Su valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovais buvo aptarti klausimai, dėl Europos Komisijos pristatytos Afrikinio kiaulių maro strategijos Europos Sąjungoje projekto.
    Siūlomos AKM strategijos priemonės skiriasi skirtingose teritorijose. Pagrindiniai pakeitimai kurie liečia mus – šernų šėrimas ir jų jaukinimas turi būti uždrausti. Jaukinti galima būtų tik su tikslu pagauti šernus gaudyklėmis ar žudymo tikslais, t. y. ne maistui vartoti, o sunaikinti.
    Prieita bendros nuomonės, kad Lietuvos medžiotojų organizacijos kartu su VMVT pakankamai gerai tvarkosi su AKM paplitimu šalies teritorijoje ir Briuselio siūlomos pataisos yra perteklinės. Nutarta suvienyti jėgas ir atstovėti šią poziciją kartu.

    Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai pateikė duomenis dėl šernų sumedžiojimo AKM zonose ir išsakė savo pastebėjimus bei pageidavimus. Bendra situacija nėra bloga, tačiau VMVT pageidavo, kad būtų sumedžiojamą daugiau šernų patelių. Norima pasiekti sumedžiojimo santyki 50% patinų ir 50% patelių.
    Bendru sutarimu prieita prie nuomonės, kad norit pasiekti VMVT pageidaujamą šernų sumedžiojimo santyki, medžiotojams turėtų būti leidžiama naudoti įrangą kuri leistų atlikti taiklų šūvį tamsiu paros metu nenaudojant prožektorių.

    Nesenai pasirodė nepatvirtinta informacija, kad Ispanai sėkmingai išbandė vakciną nuo AKM. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai patvirtino, kad šis faktas yra teisingas ir vakcina dabar yra bandymų stadijoje. Jei bandymai pavyks sėkmingai, vakcina bus išleista į rinką. Anot VMVT sėkmės atveju vakcina mūsų šalį pasieks ne greičiau kaip po trijų metų.

    „Miske.lt“
    Deividas Staponkus