Aplinkos apsaugos departamento Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai prieš keletą dienų susitiko su Kauno medžiotojų klubo „Šališkės“ medžiotojais. Pasak Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko Dariaus Jurevičiaus, šie susitikimai labai svarbūs todėl, kad aplinkosaugininkus ir medžiotojus sieja bendras tikslas – užkardyti neteisėtą medžioklę ir brakonieriavimą.
„Tai, kad medžiotojų klubai ar būreliai mielai bendradarbiauja ir praneša apie įvairius pažeidimus, dažniausiai vykdomus jų teritorijoje, – aplinkosaugininkams didelė paspirtis. Juk medžiotojai yra tų plotų savininkai, todėl žino iš esmės viską. Be to, jei informaciją suteikęs medžiotojas nori likti anonimu, mes visada tai užtikriname“, – sako D. Jurevičius.
Kauno GGAI viršininko teigimu, šis bendradarbiavimas daugiausia naudos duoda gamtai – pamažu mažėja brakonierių, žvėris gaudančius kilpomis ir spąstais: „Nors mes nuolat kalbame, kokie žiaurūs šie gyvūnų gaudymo būdai, deja, tokių asmenų dar yra. Todėl džiugina, kad yra tokių medžiotojų, kurie specialiai apeina savo plotus ieškodami draudžiamų įrankių, prisijungia prie mūsų pasalose.“
Aplinkosaugininkai informacijos apie galimus medžioklės pažeidimus gauna ir iš kitų žmonių – tokiais atvejais pareigūnai važiuoja pranešimo patikrinti. „Tiesą sakant, gerai, kad dažniausiai pažeidimas nepasitvirtina – patikrinę nustatome, kad medžiotojas laikosi visų reikalavimų ir taisyklių, būna užsipildęs dokumentus. Dabartiniai medžiotojai labai pasikeitę – jiems svarbi ir asmeninė, ir visos medžiotojų bendruomenės garbė“, – pastebi D. Jurevičius.
Be bendradarbiavimo ir medžiotojams rūpimų klausimų, su „Šališkės“ medžiotojais buvo aptarti ir naujausi Medžioklės taisyklių pasikeitimai ir saugumo taisyklės medžiojant.
„Medžiotojams priminėme, kad, įsigaliojus Medžioklės įstatymo nuostatų pataisoms, aplinkosaugos pareigūnai turi teisę tikrinti medžioklėje dalyvaujančių medžiotojų neblaivumą ar apsvaigimą. Tai itin svarbu palaikant saugų elgesį medžioklėje“, – priduria Kauno GGAI viršininko.
Taip pat dar kartą buvo atkreiptas dėmesys, kad per medžioklę su varovais ar sėlinant medžiotojai turi vilkėti ryškios (oranžinės, geltonos) spalvos liemenes ar galvos apdangalus. Be to, per medžioklę su varovais išskirtinai paženklinti turi būti ir šunys. Šuo apvelkamas ryškios (oranžinės, geltonos) spalvos liemene arba jam uždedamas ryškios (oranžinės, geltonos) spalvos antkaklis, arba šuo pažymimas kitu ryškios (oranžinės, geltonos) spalvos elementu.
„Kad būtų užtikrintas ne tik medžiotojų, bet ir gyventojų saugumas, draudžiama šaudyti arčiau kaip per 200 metrų nuo gyvenamųjų sodybų ir naudojamų pastatų. Išimtis taikoma tik tada, kai tokių patalpų savininkai ar valdytojai tam neprieštarauja“, – aiškina D. Jurevičius.
Pasak aplinkosaugininko, šauti svarbu tik įsitikinus, kad tai – medžiojamasis gyvūnas: „Šauti į neatpažintą taikinį ar vietą, kurioje girdėti šlamesys, draudžiama. Be to, šaunama tik įsitikinus, kad šūvis nepavojingas kitiems asmenims.“
