Miske.lt

Žyma: Danielius

  • Su kiaulių maru medžiotojai kovos be šautuvų

    Su kiaulių maru medžiotojai kovos be šautuvų

    Vilniaus medžiotojų klubas „Uosinta“ į savo medžioklės plotus Anykščių rajone, Svėdasų seniūnijoje, Juodkalnio miške, išleido 10 danielių iš Būtėnų kaime esančių ūkininko Petro Barono aptvarų. Medžiotojai pusiau juokais, pusiau rimtai teigia, kad giles mėgstantys gyvūnai konkuruos su šernais, demonizuotais dėl afrikinio kiaulių maro.

    Nebaikštūs žvėrys
    „Laukiniai danieliai šiuo metu gyvena Svėdasų seniūnijos Šlapašilio ir Juodkalnio miškuose. Jie turėtų padėti mažinti afrikinį kiaulių marą pernešančią šernų populiaciją. Danieliai mėgsta ąžuolynus ir ąžuolų giles, todėl mažiau jų lieka šernams ir taip sumažinamas afrikinio kiaulių maro plitimas“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė klubo „Uosinta“ prezidentas Mindaugas Jablonskis.

    Prieš pat paleidžiant danielius „Valstiečių laikraščio“ žurnalistai ir medžiotojai skirtingai prognozavo jų elgesį: vienų manymu, gyvūnai greitai nubėgs ir kažin ar pavyks ką nors nufotografuoti, kiti sakė, kad kol kas jie yra beveik naminiai, tad žmonių labai nebijos.

    Nedidelėje priekaboje atvežti suženklinti gyvūnai iššoko iš priekabos po vieną. Apsidairę vienas paskui kitą sparčiai, bet be panikos nuliuoksėjo į mišką. Paleidimo vietoje gyvūnams buvo palikta pašaro, kad adaptacijos laikotarpiu galėtų per daug nesirūpinti dėl maisto.

    „Mes norime dar kartą parodyti, kad medžiotojai nėra gamtos priešai, linkę iššaudyti viską, kas miške juda. Jie tikrai nenori ir patys sau pakenkti. Šiuo metu dėl tendencingos propagandos ir kai kurių nelabai garbę medžiotojams darančių asmenų – tarp jų ir politikų – visuomenės požiūris į medžiotojus yra gana neigiamas. Reikia laiko norint jį pakeisti. Juk ir šernus iššaudyti medžiotojai buvo tiesiog verčiami. Negi kas norėtų greitai išnaikinti tai, ką daug metų veisė, prižiūrėjo ir puoselėjo?“ – retoriškai klausė M.Jablonskis.

    Valdininkai apsidraudė
    Norint įgyvendinti net tokį, atrodytų, kilnų sumanymą, teko įveikti valdininkijos nepasitikėjimą. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Utenos valdybos vardu abejonių dėl sumanymo išreiškė jos viršininkas Lauris Martišius.

    Rašte, kurį medžiotojų klubui „Uosinta“ prieš paleidimą atsiuntė L.Martišius, šiai procedūrai lyg ir pritariama, bet kartu nuogąstaujama, kad, nesubalansavus kanopinių padarų tankumo ir miško talpumo, be to, dar ir nesiėmus „tam tikrų“ ūkinių ir apsaugos priemonių, nuostolių esą gali patirti ne tik miškų ir žemės, bet ir medžioklės ūkis.

    „Užauginti aptvare gyvūnai neturi įgūdžių, būdingų laisvėje gyvenantiems šios rūšies atstovams“, – nurodė L.Martišius.

    Valdininkas taip pat pridūrė, kad danieliai paleidžiami vos už 2 kilomentrų nuo aptvaro, tad tikriausiai bandys į jį grįžti. O tai esą reikš, kad migruos per kelią Utena–Kupiškis ir galbūt sukels grėsmę eismo saugumui. Dar atsargiai pasiūloma palaikyti gyvūnus aptvare Juodkalnio miške, kol jie pripras prie laukinių sąlygų, o paskui jau pamažu pradėti juos paleisti.

    Medžiotojai pasijuokė
    „Uosintos“ klubo vadovas M.Jablonskis, susipažinęs su šiomis rekomendacijomis, net raštu atsakė Aplinkos apsaugos departamento Utenos valdybai.

    „Visų pirma per 2018–2019 metų medžioklės sezoną iki šios dienosi surinkome 9 stirnas, kurios buvo numuštos automobilių mūsų plotuose esančiuose plentuose. Panašus skaičius būna kiekvienais metais, todėl neaišku, kokia statistika grindžiama jūsų rekomendacija dėl danielių. Mūsų duomenimis, niekas niekada stirnų šiuose plotuose nėra paleidęs, bet kelyje Utena–Kupiškis kelyje jos nuolat numušamos automobilių“, – teigė „Uosintos“ prezidentas.

    Iš viso to, pasak M.Jablonskio, darytina išvada, kad laukiniai gyvūnai žūsta dėl natūralios migracijos. „Visi danieliai pažymėti ausų įsagais su skaičiais, du iš jų dar bus pažymėti ir GPS antkakliais, kad su Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkais galėtume stebėti ir tirti danielių sėslumą, judėjimą ir gyvenimą“, – nurodė M.Jablonskis.

    Tiek klubo medžiotojai, tiek danielius užauginęs ūkininkas P.Baronas patikino, kad šie gyvūnai yra gana sėslūs, daugiau kaip kelių kilometrų spinduliu paprastai nemigruoja, grįžta į vietas, kur randa maisto. Paklausti, ar nebijo, kad danieliai išeis į kito būrelio plotą, medžiotojai linksmai skėstelėjo rankomis – ką padarysi, laukinio žvėries nenuganysi.

    Patvirtino prognozes
    Pradinė stebėsena patvirtino, kad danielių aklimatizacija ir adaptacija pavyko, danieliai nebandė grįžti į aptvarą ar artėti prie plento. Nubėgo 2,5 kilometro ir grįžo į paleidimo vietą, kur buvo palikta pašaro ir savų danieliams kvapų ant buvusio šiaudų kraiko.

    Patinai yra judresni, patelės – sėslesnės. Paaiškėjo, kad patelė judėjo 1,36 kv. km plote, o patinas žvalgėsi 2,96 kv. km plote. Vienas patinas surado ąžuolyną ir ten praleido apie 6 valandas.

    „Nuo pat pradžių sakiau, kad baiminamasi be reikalo. Kartoju – jei gyvūnai, kad ir niekad nebuvę aptvare, migruoja, tai migruoja. Tarkime, briedis beveik trijų metrų tvorą (kokios statomos prie plento) norėdamas įveikia šuoliu iš vietos. Dėl natūralių priežasčių norintis migruoti laukinis padaras su apribojimais nesutinka. Štai ir šernas į Katedros aikštę Vilniuje atėjo ne iš aptvaro. Tiesiog, kaip manoma, atėjo palei Vilnelės upę – Vilnius juk labai miškinga sostinė. Tad su aptvarais ir paleidimais tokios grėsmės nei kiek nesusijusios“, – praėjus kelioms dienoms po danielių išlaisvinimo, pasakojo M.Jablonskis.

    Viduramžiais į Lietuvą atvežti danieliai (lot. Dama dama) gyveno miškuose iki XVI amžiaus, bet vėliau išnyko ir buvo auginami tik kai kurių dvarų parkuose. Tarybiniais metais atvežta danielių iš Čekoslovakijos, Vengrijos. 1976–1977 m. į Lietuvą buvo atvežta apie 90 danielių. Iš pradžių jie buvo laikomi voljeruose, vėliau dalis jų paleista į laisvę, į miškus. Jie vis dažniau buvo auginami aptvaruose. 2006 m. Lietuvoje gyveno apie 580 danielių. Dabar jų laisvėje ketinama įveisti daugiau.

    Kovoti nebūtina tik šautuvu
    Kazys Starkevičius, Seimo Kaimo reikalų komiteto primininko pavaduotojas, medžiotojas

    Kad paleisti danieliai padės kovoti su afrikiniu kiaulių maru – šmaikštus pokštas, kuriame yra dalis tiesos. Kovoti su šernais jau beveik nėra prasmės, nes tada reikia rasti, ką dar šaudyti. Ir kiaulių mažųjų augintojų iš esmės tuoj neliks. Ką jau ten šernai. Bet pati mintis – kovoti nebūtinai tik šautuvu – įdomi. Jei tokį supratimą turėtų didieji kiaulių augintojų, kurių pačių reikalas užtikrinti savo fermų uždarumą bei sterilumą, nereikėtų nei šernų iššaudyti, nei galvoti, kuo juos pakeisti, nei ieškoti jiems konkurentų dėl gilių.

    Šaltinis Valstietis.lt

  • Kauno rajone sugauti pabėgę dėmėtieji elniai ir danieliai

    Kauno rajone sugauti pabėgę dėmėtieji elniai ir danieliai

    Kovo 7 dieną nustatyta, kad buvo sugauti į laisvę Kauno rajone pabėgę dėmėtieji elniai ir danieliai.

    Apie pabėgusius į laisvę laukinius gyvūnus – 52 dėmėtuosius elnius ir 13 danielių – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (AAD) specialistai sužinojo po to, kai vasario 6 dieną buvo atliktas Kauno rajone esančio voljero patikrinimas.

    Patikrinimo metu nustatyta, kad gyvūnai greičiausiai pabėgo dėl netvarkingos voljero tvoros, todėl voljero šeimininkui buvo duoti privalomieji nurodymai sutvarkyti voljero tvorą ir per kuo trumpesnį laiką, bet ne ilgiau kaip per vieną mėnesį, sugauti pabėgusius gyvūnus.

    Kaip ir minėta, savininkui pavyko per nurodytą laiką įvykdyti šiuos duotus nurodymus.

    AAD gyvosios gamtos apsaugos pareigūnai primena, kad dėmėtieji elniai yra laikomi svetimžemiais. Tai reiškia, kad tai nėra natūrali Lietuvos faunos rūšis. Be to, kai kuriose Europos šalyse pastebėta, kad dėmėtiesiems elniams poruojantis su vietinais tauriaisiais elniais, gimsta hibridiniai palikuonys ir nuo to kenčia tauriųjų elnių genofondas. Todėl saugant tauriųjų elnių kaip vietinės rūšies genofondą nuo šio pavojaus, būtina dėmėtuosius elnius laikyti tik aptvaruose ir iki minimumo riboti jų populiaciją Lietuvoje, ypač vengiant abiejų populiacijų kontaktų gamtoje.

  • Į laisvę išleistiems danieliams Nemunas ne kliūtis

    Į laisvę išleistiems danieliams Nemunas ne kliūtis

    „Mūsų girių“ 10 nr. spausdintame straipsnyje „Danielių migracijos po išleidimo iš aptvaro“, rašėme apie Kauno medžiotojų klubo medžioklės plotų vienete „Karklė“ išleistų danielių nueinamus atstumus, nutolimą nuo paleidimo vietos, užimamą teritoriją per pirmuosius du mėnesius. Šių metų pavasario pirmoje pusėje į laisvę išleisti danieliai (3 patinai ir 8 patelės) ir toliau stebimi laisvėje, juos identifikuojant pagal ausų įsagus, o GPS antkakliai siunčia duomenis apie jų buvimo vietą. Pateikiame šių stebėjimų duomenis.

    Praėjus 8 mėnesiams nuo aptvare išaugintų danielių išleidimo į laisvę, medžiotojų stebėjimai ir iš antkaklių gaunama informacija (gauta 11512 danielių registracijos vietų taškų) atskleidžia, kiek danielių išgyveno, kur jie būna, kiek jauniklių vedžiojasi patelės.

    „Karklės“ medžiotojų klubo medžiotojai savo medžioklės plotuose pastebi įsagais pažymėtų danielių. Didžiausias jų kiekis matytas rugpjūčio mėnesį prie Nemuno, vienu metu pastebėtas 1 patinas, 5 patelės ir 2 jaunikliai. Kitais atvejais pažymėtos danielių patelės stebėtos grupėse po 2–3 arba atskirai. Iš į laisvę išleistų danielių patelių 3 buvo vaikingos. Medžiotojai keletą kartų pastebėjo pateles, prie kurių laikėsi jaunikliai. Registruoti 2 atvejai, kai matyta po 1 jauniklį ir 2 atvejai, kai kartu buvo po 2 jauniklius. Jaunikliai neturi jokių skiriamųjų požymių, todėl galima konstatuoti, kad jų yra ne mažiau kaip 2.

    Danielius taip pat pastebi „Karklės“ medžiotojų klubo teritorijoje esančių kolektyvinių sodų gyventojai, nes danieliai užklysta į šių sodų teritoriją. Registruotas įdomus atvejis, kai danieliai ateidavo maitintis į vieną daržą ten auginamomis bulvėmis. Iš pradžių manyta, kad įniko šernai, bet vėliau darže aptikti ir patys danieliai.

    Deja, po išleidimo į laisvę nebuvo pastebėti danieliai su nr. 3 ir nr.7 ausų įsagais. Ausies įsagą nr. 3 nešiojo patelė, kuri išleidimo metu buvo 9 mėnesių, o vaikinga patelė nr. 7 – 3 metų ir 9 mėn. amžiaus.

    Kaip minėjome praėjusiame žurnalo numeryje spausdintame straipsnyje, ausies įsagu nr. 10 ir antkakliu pažymėtas 9 mėn. amžiaus danieliaus jauniklis žuvo pirmąją dieną po paleidimo (tikėtina, kad jį užpuolė šunys). Po 10 dienų žuvusio jauniklio ausies įsagas ir GPS antkaklis uždėti 1 metų ir 9 mėn. patinui. Praėjus 3,5 mėn. jo siųstuvo duomenys pradėti gauti iš tos pačios vietos. Nuvykus į šią vietą, rastas brakonieriaus kilpoje žuvęs danielius. Vėliau tuo pačiu ausies įsagu ir antkakliu pažymėtas dar vienas danieliaus patinas ir išleistas į laisvę. Deja, praėjus vos savaitei, gaunami signalai buvo tik iš vienos vietos. Nuvykus į ją, upelio raguvoje rasti žuvusio danieliaus kaulai ir antkaklis.

    Apskaičiavus antkakliais pažymėtų skirtingų danielių užimamą teritoriją kiekvieną mėnesį, pastebėti tam tikri dėsningi pokyčiai (1 pav.). Nr. 1 patino užimama teritorija pirmus tris mėnesius po išleidimo į laisvę vis didėjo ir gegužės mėnesį pasiekė 457 ha. Vasarą ir rudens pradžioje iki rujos vidutinis mėnesio užimamos teritorijos plotas sumažėjo 2,4 karto (iki 192 ha). Prasidėjus rujos laikotarpiui, patino užimama teritorija staiga vėl padidėjo iki 592 ha per mėnesį. Skaičiuojant užimamą plotą nuo rugsėjo 15 d. iki spalio 15 d., jis tesiekė 224 ha ir buvo artimas vasaros laikotarpio vidutiniam, o nuo spalio 15 d. iki lapkričio 12 d. padidėjo 2,6 karto. Nr. 4 patelės užimamas plotas rujos laikotarpiu padidėjo tik 1,4 karto. Vidutiniškai per visą laikotarpį nr. 1 patinas laikėsi 1,2 km atstumu nuo nr. 4 patelės. Atstumas tarp šių individų kito nuo 0 iki 7,7 km. Laikas nuo laiko abu danieliai būdavo registruojami nedideliu atstumu vienas nuo kito. Apskaičiuota, kiek kartų per savaitę tuo pačiu metu jie buvo registruojami nutolę vienas nuo kito ne didesniu kaip 100 metrų atstumu (2 pav.). Per balandžio mėnesį taip nutiko tik 3 kartus, gegužę – nei karto, o vasaros mėnesiais – vidutiniškai po 4,4 karto per savaitę. Danielių „susitikimų“ skaičius labai padidėjo spalio mėnesį. Maksimumas pasiektas antrąją spalio savaitę – 67 atvejai per savaitę. Kitas dvi spalio savaites šis rodiklis vėl mažėjo, o per pirmąsias dvi lapkričio savaites nebebuvo registruotas nė vienas priartėjimo atvejis. Sprendžiant iš siųstuvo perduodamos informacijos, būtent patinas rujos laikotarpiu atėjo į patelės teritoriją.

    Antkakliais pažymėti patinai buvo atvežti iš aptvaro, įrengto kitoje apskrityje, todėl realiai jie neturėjo ieškoti vietų, kur užaugo. O patelė išleista į aplink esančius miškus iš aptvaro, kuriame išauginta. Taigi, ji turėjo galimybę „palaikyti ryšį“ su vieta, kurioje išaugo bei ten likusiais danieliais. Tačiau iš siųstuvo gaunami duomenys rodo, kad per 8 mėn. patelė laikėsi vidutiniškai 1,6 km atstumu nuo aptvaro. Didžiausias jos nutolimas nuo aptvaro per mėnesį būdavo 2,1–2,6 km. Tik lapkričio mėnesį danieliaus patelė buvo nuklydusi nuo aptvaro net 8 km atstumu, bet tos pačios paros vėlų vakarą vėl sugrįžo. Kita vertus, patelė prie aptvaro pernelyg irgi nepriartėdavo. Per 8 mėnesius arčiausiai prie aptvaro ji buvo priėjusi spalį – 294 metrų atstumu. Kitais atvejais, imant mėnesio mažiausią atstumą, pasitaikydavo priartėjimų 294–908 m arba vidutiniškai – 638 metrų atstumu.

    Stebėjimų metu danieliai dažniau užregistruoti miške (66,1 proc. registracijos vietų), nei atviroje teritorijoje. Nr. 1 patino miške registracijos taškų suma sudarė 72,5 proc., nr. 10 patino – 65,4 proc., nr. 4 patelės – 59,9 proc.

    Danielių buvimo pasirinkimas miško ir ne miško teritorijose nežymiai priklausė nuo paros laiko. Šviesiuoju paros laikotarpiu (nuo 8:00 iki 16:00 val.) danieliai dažniau buvo miško teritorijoje (74,3 proc. taškų registruoti miške). Nuo 19:00 iki 24:00 val. miške registruota 54,4 proc. taškų.

    Daugiau nei 86,9 proc. antkakliais pažymėtų danielių miške buvusių taškų registruoti tik 6 kvartalų teritorijoje. Dar tiksliau apskaičiavus danielių buvimo vietas, gavome tokį rezultatą: net 44,3 proc. danielių taškų registruoti tik 8 sklypų plote. Tai rodo tikrai sėslų danielių būdą. 5 iš 8 sklypų augavietės buvo Nc (normalaus drėgnumo derlingi dirvožemiai), dviejų – Nb (normalaus drėgnumo nederlingi dirvožemiai) ir vieno – Šc (derlinga šlaitinė augavietė). Viename sklype buvo kirtavietė, dviejuose – pušies jaunuolynas. Didžiausiame sklype (23 ha), kur gauta daugiausiai registracijos taškų, augo grynas VII amžiaus klasės pušynas. Kitame 12 ha sklype, kuriame registruota taip pat labai daug danielių taškų, augo virš 180 metų mišrus ąžuolynas. Danieliai daug laiko praleido ir kitame kvartale buvusiame labai panašių parametrų sklype. Dažnesniam buvimui danieliai buvo pasirinkę ir 6 ha dydžio virš 200 metų mišrų pušyną. Jų pasirinktų sklypų trake augo lazdynai, šaltekšniai, šermukšniai, sausmedžiai.

    Danielių pasiskirstymas miške priklausė nuo miško fragmentacijos. Jie dažniausiai laikėsi miško pakraščių įvairiuose fragmentuose (miško pakraščiai, miško atšakos, kilpas ar migracijos koridorius sudarantys miško fragmentai). Net 31,3 proc. registracijos taškų buvo 200 m pločio juostoje nuo miško krašto gilyn į mišką. Tokių miško pakraščio buveinių danielių gyvenamoje teritorijoje buvo 16,7 proc. ir jas danieliai rinkosi beveik dvigubai dažniau nei tai būtų buvę atsitiktinai. Taip pat danieliai dažniau buvo registruojami ir miško atšakose bei miško pakraščio kilpose. Ir atvirkščiai, jie vengė miško gilumos (17,1 proc. registracijos taškų). Taigi, miško vidaus buveines rinkosi dvigubai rečiau nei buvo jų dalis teritorijoje (34,5 proc.).

    Danielių gyvenamos teritorijos miškingumas – 55,7 proc. Didesnioji antkakliais pažymėtų danielių registracijos taškų dalis pateko į miško teritoriją. Toks procentas yra beveik proporcingas miško buveinės užimamam plotui. Medžių, krūmų želdiniai ir žėliniai teritorijoje užėmė 3,3 proc., kur danieliai registruoti 3 kartus dažniau (10,2 proc.). Užstatytos teritorijos užėmė 5 proc. ploto, čia fiksuota 5,4 proc. danielių registracijos taškų. Taip pat beveik proporcingai danieliai registruoti ir kolektyvinių sodų teritorijoje. Pasitaikė net 6 atvejai, kai danieliai registruoti kapinėse. Jie nevengė ir kelių (miško keliukų ir kelių su žvyro danga) – registruota net 1,2 proc. taškų.

    Beje, danieliai nevengė ir Nemuno upės, kurios plotis ties danielių gyvenama teritorija siekia apie 260 metrų. Matydami kitą upės krantą, danieliai sėkmingai plaukte pasiekė jį. Jau buvome rašę, kad nr. 1 danielius, praėjus 74 d. po išleidimo į laisvę, perplaukė Nemuną, trumpai pabuvęs kitoje upės pusėje vėl sugrįžo. Tęsiami tyrimai atskleidė, kad tas pats individas lapkričio mėnesį dar kartą sėkmingai įveikė Nemuną. Pasisvečiavimas taip pat buvo trumpas – parplaukė atgal. Kiti du antkakliais pažymėti danieliai taip pat pabuvojo kitoje Nemuno pusėje, ir netrukus sėkmingai grįžo atgal (3 pav.). Nr. 10 danielius pabuvojo kitoje Nemuno pusėje netoli nuo tos vietos, kur buvo registruotas nr. 1 danielius. Tai buvo vienintelis dešimtojo individo plaukimas iki priešingo upės kranto ir atgal. Nr. 4 patelė plaukė per Nemuną pirmyn ir atgal 2 kartus ir sugrįžo atgal. Pirmą kartą patelė perplaukė upę rugpjūčio mėnesį. Kaip ir patinai, toli nepasitraukė nuo kranto ir po kelių valandų parplaukė atgal. Kitas patelės pasiplaukiojimas vyko lapkričio pradžioje. Šį kartą patelė ,,svečiuose“ išbuvo visą dieną. Tamsiuoju paros laiku ji nukeliavo nemažą atstumą (apie 6,9 km) Vakarų kryptimi. Dieną praleido sėsliai, o sutemus vėl sugrįžo netoli tos vietos, kur praėjusią naktį kirto Nemuną, ir sėkmingai perplaukė upę. Taigi, per tiriamą laikotarpį 3 danieliai Nemuno upę perplaukė net 10 kartų. Įdomu, kad visi plaukimai registruoti tamsiuoju paros metu.

    MISKE.LT
    Autoriai: Artūras Kibiša, Mindaugas Račkauskas, Kastytis Šimkevičius, Renata Špinkytė-Bačkaitienė, ASU
  • Danielių migracijos po išleidimo iš aptvaro

    Danielių migracijos po išleidimo iš aptvaro

    Danieliai yra rūšis lengvai prisitaikančių gyvūnų, galinčių išgyventi įvairiose buveinėse – miškuose, krūmynuose, želdiniuose, ganyklose, pievose. Natūralioje aplinkoje danieliai dažniausiai gyvena mišriuose eglių ir lapuočių miškuose su tankiu krūmų traku bei pakankamai gausia žolių augalija.
    Literatūroje nurodoma, kad šie gyvūnai mėgsta gyventi miškuose, kur yra pievelių ar atviresnių vietų arba netoli laukų. Pastebėta, kad danieliai nėra migruojantys gyvūnai, jie prisitaiko išgyventi įvairiose klimato sąlygose (nuo šalto-drėgno iki šilto-sauso oro). Žinoma, būtina, kad jų gyvenamoje teritorijoje būtų pakankamos maitinimosi ir saugumo sąlygos, tinkamas klimatas, tinkamas bandos dydis.

    Danielius perspektyvu auginti ir aptvaruose – juos lengva prijaukinti, jie greitai pripranta prie ganyklų, per palyginti trumpą laiką užaugina gerus ragus, yra atsparūs ligoms. Lietuvoje nėra nei gamtinių apribojimų, nei teisinių draudimų, todėl danieliai gali papildyti laisvėje gyvenančiųjų populiacijas. Danieliai gali būti ir įdomus medžioklės objektas.
    Algimantas Kamičaitis knygoje „Danielius. Auginimas aptvaruose ir apgyvendinimas atviruose medžioklės plotuose“ kviečia: „…auginkime aptvaruose ir aklimatizuokime atviruose medžioklės plotuose danielius kuo plačiau, kad turėtume įdomios, nors ir nelengvos medžioklės galimybę, galėtume pasidžiaugti įspūdingais trofėjais, ir, tuo pačiu, paskanauti tikrai delikatesinės žvėrienos“. Lietuvoje gausu atvejų, kai aptvaruose auginti danieliai mažesnėmis ar didesnėmis grupėmis tikslingai išleidžiami į laisvę, tačiau dar trūksta tyrimų ir apibendrinančių publikacijų apie tokių danielių migracijas, pasiskirstymą, prisitaikymo sėkmę, todėl atsiranda realiais faktais mažai pagrįstų nuomonių, nusistatymų ir kalbų. Šiuo straipsniu pabandysime užpildyti susidariusią informacijos spragą, sieksime išsklaidyti klaidinančias mintis, o kai kuriuos mitus – paversti faktais.

    Mūsų tyrimas buvo atliekamas Kauno medžiotojų klubo medžioklės plotų vienete „Karklė“. Šis medžioklės plotų vienetas užima 3643,9 ha, iš kurių miškai sudaro 1481,7 ha (40,7 proc.), laukai – 1683,8 ha (46,2 proc.), vandens telkiniai – 207,8 ha (5,7 proc.), ne medžioklės plotai – 270,6 ha (7,4 proc.). Be to, 16,4 km juosta ribojasi su Nemuno upe. „Karklės“ medžiotojų klubo teritorijoje 2010 m. įsteigtas Liudvikui Borisevičiui priklausantis 4,02 ha dydžio danielių aptvaras. Pradžioje aptvare buvo apgyvendinta 10 danielių (1 patinas ir 9 patelės), po dvejų metų jų gyveno jau 22 (2 patinai, 13 patelių ir 7 jaunikliai), vėliau banda sėkmingai augo.

    Šių metų pavasario pirmoje pusėje į laisvę išleista 11 danielių (3 patinai ir 8 patelės), kurie pažymėti ausų įsagais su skaičiais nuo 1 iki 10 (1 pav.). Be to, 3 danieliai dar pažymėti ir GPS antkakliais (2 pav.). Du patinai buvo 1 metų ir 9 mėn., trečiasis – 9 mėn. (jis laikėsi prie antkakliu pažymėtos motinos). Dvi patelės buvo 9 mėn., trys – 1 metų ir 9 mėn., dar dvi – 2 metų ir 9 mėn. ir viena – 3 metų ir 9 mėn. Iš 8 patelių trys vyresnės buvo vaikingos. Viena iš vaikingų patelių paleidimo priežasčių buvo mintis, kad tokia patelė neturėtų toli migruoti. Gimęs jauniklis taip pat turėtų sulaikyti patelę nuo klajonių, o jaunikliui gimimo teritorija turėtų virsti gyvenama teritorija.

    Išleidimui atrinkti danieliai buvo patalpinti atskirame aptvare ir keletą dienų iki vartų atidarymo papildomai šerti. Atidarius vartus jiems suteikta galimybė išeiti patiems. Išleidimui atrinkti danieliai elgėsi gana skirtingai. Pirmiausia aptvarą paliko antkakliu pažymėtas 1 metų ir 9 mėn. patinas Nr. 1. Tik paleistas jis pralaužė aptvaro tvorą ir iš karto pabėgo. Antkakliu pažymėta 1 metų ir 9 mėn. patelė Nr. 4 (ne nėščia) iš aptvaro išėjo tik praėjus 2 paroms po vartų atidarymo. Kartu su patele išėjo ir antkakliu pažymėtas 9 mėn. amžiaus jauniklis Nr. 10., tačiau tą pačią dieną jis žuvo. Paskutinės auskarais pažymėtos patelės aptvarą paliko praėjus 4 paroms po vartų atidarymo. Po 10 dienų žuvusio jauniklio ausies įsagas ir GPS antkaklis buvo uždėti 1 metų ir 9 mėn. patinui, kuris paleistas Paštuvos miško aikštėje (vadinamame Grigalaukyje), 2,5 km atstumu nuo aptvaro, iš kurio išleisti visi kiti danieliai.

    Danielių GPS antkakliai buvo nustatyti, kad kas valandą siųstų signalą į serverį su gyvūno buvimo vietos koordinatėmis. Per pirmąsias 60 gyvenimo laisvėje dienų gauta 4320 taškų su danielių buvimo vieta (3 pav). Taškų analizė parodė, kad 16,5 proc. taškų yra su netiksliomis koordinatėmis, kuriuos reikėjo atmesti kaip klaidingus.

    Iš antkaklių gaunamos pažymėtų danielių buvimo vietų koordinatės leido apskaičiuoti atstumus, kuriuos individai nueidavo per 1 val. Skaičiuojant atstumus, taškai buvo jungiami tiesia linija (skaičiavimuose neatsispindi trajektorijos ilgis, kuria realiai gyvūnas ėjo 1 val. nuo registracijos taško iki kitos valandos taško). Tačiau pakankamai trumpu (1 val.) intervalu nustatytas siųstuvo veikimas leido susidaryti gana detalų vaizdą. Vidutiniškai danieliai per 1 val. nueidavo po 0,134 km. Patinų nueinamas vidutinis atstumas per 1 val. buvo 0,167 km ir 0,148 km, o patelės – 0,091 km. Per parą, sumuojant atstumus tarp 24 gyvūno registracijos taškų, danieliai vidutiniškai nueidavo po 3,3 km. Mažiausias nueitas atstumas per parą buvo 0,7 km, o didžiausias – 10,9 km. Atvejai, kai danieliaus paros kelias nesiekė 3 km, sudarė 50 proc. Patinai per parą vidutiniškai nueidavo 3,6 km ir 4,1 km, o patelė – 2,2 km. Per parą nueinamas atstumas nepasižymėjo pastovumu. Pavyzdžiui, nors patelės nueinamas atstumas svyravo mažesniame diapazone (1–3 km per parą), lyginant su patinais, tačiau pasitaikė ne vienas atvejis, kai patelės migracija viršijo 5 km per parą. Maksimalus patelės nueitas atstumas buvo 7,5 km per parą.

    Vidutinis danielių nueinamas atstumas per savaitę (suma atstumų tarp 168 taškų) buvo 23 km. Patinai vidutiniškai per savaitę nuėjo 25,5 km ir 28,5 km, o patelė – 15,4 km. Visų trijų individų vidutiniai per savaitę nueinami atstumai nepasižymėjo ypač reikšmingais svyravimais. Tik patinas Nr. 1 pirmą savaitę nukeliavo trečdaliu ilgesnį atstumą (42,7 km) nei vidutiniškai kitomis savaitėmis (27,2 km). Šis individas paleidimo dieną nukeliavo net 10,9 km – didžiausią atstumą per visą 12 savaičių tyrimo laikotarpį. Duomenys rodo, kad vėliau gyvūnas nusiramino ir nusistovėjo nereikšmingai kintantis vidutinis per savaitę jo nueinamas atstumas. Kiti du danieliai, matyt, nepatyrė reikšmingesnio streso ir jų nueinami atstumai visą laikotarpį kito nežymiai. Kai kuriais atvejais tikimasi, kad gyvūnas po paleidimo turėtų klajoti intensyviau, o susiradęs tinkamą teritoriją pasidaryti sėslesnis. GPS gaunami duomenys neparodė tendencijos, kad ilgėjant išbūtam laikui laisvėje mažėtų nueinamas atstumas.

    Pirmas dvi savaites po antkaklio uždėjimo patelė Nr. 4 laikėsi aptvare, todėl yra galimybė palyginti jos nueinamą atstumą aptvare ir laisvėje. Aptvare jos nueinamas vidutinis atstumas buvo 13,6 km per savaitę. Išėjusi iš aptvaro patelė nueidavo vidutiniškai 15,8 km per savaitę. Akivaizdžiau skyrėsi gyvūnų nueinami atstumai pagal lytį. Abu patinai nueidavo vidutiniškai po 27 km per savaitę, o patelė vos ne dvigubai mažiau – 15,4 km.

    Dažnai norima žinoti, kokiu atstumu į laisvę išleidžiami gyvūnai nutolsta nuo paleidimo vietos. Atsakant į šį klausimą, buvo skaičiuojami atstumai nuo danieliaus paleidimo vietos taško iki taškų, kuriuose jis registruotas kitomis dienomis (apskaičiuojant kiekvienos dienos buvimo centro tašką). Vidutiniškai kasdien per visą tyrimo laikotarpį danieliai laikėsi nutolę per 1 km nuo paleidimo vietos: patino Nr. 1 vidutinis nutolimo atstumas buvo 1,3 km, patino Nr. 10 – 0,5 km, o patelės Nr. 4 – 1,1 km. Patinas Nr. 10 laikėsi arčiausiai paleidimo vietos. Šis individas toliausiai nuo paleidimo vietos buvo nutolęs tik 1,3 km, o maksimalus savaitės nutolimo atstumas siekį vos 0,6 km. Tiek patinas Nr. 1, tiek patelė Nr. 4 nuo išleidimo aptvaro nutolo labiau. Patinas Nr. 1 daugiausiai buvo nutolęs per 2,3 km, o vidutinis savaitės didžiausias nutolimas siekė 1,8 km. Palyginkime: patelė Nr. 4 daugiausiai nutolo per 2 km, o vidutinis savaitės didžiausias nutolimas – 1,5 km.

    Verta atkreipti dėmesį į tai, kad praktiškai visi danielių buvimo taškai per tiriamąjį laikotarpį buvo medžioklės plotų vieneto „Karklė“ teritorijoje. Pasitaikė tik vienas atvejis, kai danielius Nr. 1, praėjus 74 d. po paleidimo, vėlai vakare perplaukė Nemuną ir šio gyvūno buvimo 4 taškai užregistruoti Suvalkijoje, medžioklės plotų vienete „Ova“. Tačiau tą pačią naktį šis danielius vėl sugrįžo atgal ir likusį tyrimo laiką praleido „Karklės“ teritorijoje.

    Antkakliais pažymėtų danielių vidutinė 1 paros užimama teritorija buvo skaičiuojama, apjungiant tos paros labiausiai nutolusius taškus (sukuriant daugiakampį, į kurį telpa visi vienos paros taškai). Vidutinis vieno gyvūno per 1 parą užimamas plotas tiriamuoju laikotarpiu buvo 42,2 ha. Duomenys atskleidė, kad patinų ir patelės vidutinė laikymosi teritorija skyrėsi net 6 kartus. Patinai per 1 parą vidutiniškai laikydavosi 60,2–60,3 ha, o patelė – tik 10,7 ha plote. Vizualiai gali pasirodyti, kad patelės užimamos teritorijos dydis buvo gerokai pastovesnis nei patinų. Bet skaičiai rodo, kad vidutinis savaitinis 1 paros užimamos teritorijos dydis skyrėsi net 4 kartus. Patelės užimamos teritorijos dydis kito vidutiniškai nuo 5,8 ha iki 22,6 ha per parą. Patinų vidutinis paros užimamas plotas kas savaitę taip pat skyrėsi 4–5 kartus, tačiau dėl didesnio jų užimamo ploto šis skirtumas vizualiai dar labiau išryškėjo. Patino Nr. 1 užimamas vidutinis plotas kito nuo 31,9 ha iki 118,1 ha per parą. Didžiausias vidutinis užimamas plotas buvo pirmąją savaitę po paleidimo, kuomet registruotas ir didžiausias 1 paros užimamas plotas – net 235,6 ha. Patino Nr. 10 vidutinis paros plotas, kurį gyvūnas užėmė per savaitę, kito nuo 25,2 ha iki 129,7 ha. Bet pasitaikė dienų, kai šio individo užimamas plotas tesiekdavo tik 3,2 ha arba išaugdavo iki 561,2 ha per parą.

    Apibendrinant šį tyrimą, galima teigti: parenkant aptvaruose išaugintus danielius išleidimui, reikia atsižvelgti į gyvūno psichines savybes ir stabilumą. Harmoningi gyvūnai be streso natūraliai nutolsta nuo paleidimo vietos ir jų pirmų parų migracijos atstumai reikšmingai nesiskiria nuo tolimesnių. Nueinamas atstumas ir užimamas plotas priklauso ir nuo gyvūno lyties. Patinai yra aktyvesni ir jų užimami plotai yra didesni. Bet mūsų turimo metu ir patinai, ir patelė liko medžioklės plotų vienete, kur buvo išleisti. Tai gera žinia tiems, kurie pergyvena, kad jų išleistus danielius medžios kitų plotų valdytojai.

    *** Dėkojame padėjusiems danielius sugauti ir paleisti medžiotojams – Gintautui Čepui, Taurui Isiūnui, Aivarui Gedminui, Rimui Stankevičiui ir Kauno medžiotojų klubo „Karklė“ medžiotojams, prisidėjusiems dar ir finansiškai prie šio projekto – Sauliui Jociui, Remigijui Vaitiekūnui, Ričardui Pareigiui, Adolfui Augustinavičiui, Vidmantui Karickui, Gintarui Karickui, Romualdui Valaičiui, Valdui Alaburdai.

    MISKE.LT
    Autoriai: Artūras Kibiša, Mindaugas Račkauskas, Kastytis Šimkevičius, Renata Špinkytė-Bačkaitienė, ASU

  • Gamtoje pagausėjo danielių

    Danielius- elninių šeimos žinduolis. Lietuvoje danieliai nėra natūraliai išplitusi rūšis. Jie buvo įvežti į mūsų šalies teritoriją ankstyvais istoriniais amžiais ir gyveno iki XVI a., bet vėliau jų populiacija išnyko. Šiuo metu danieliai daugiausiai laikomi voljeruose ir vis dažniau paleidžiami į natūralią aplinką.

    2018 m. balandžio 30 d. ir gegužės 1 d Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai dalyvavo danielių paleidime į laisvę, kurį vykdė „Varėnės“ ir „Kalesnykų“ medžiotojų klubai bei „Punios“ medžiotojų būrelis. „Varėnės“ ir „Kalesnykų“ medžioklės plotų vienetuose į laisvę išleista po aštuonias danielių pateles, o „Punios“ medžioklės plotų vienetas pasipildė vienuolika danielių patelių ir vienu patinu. Medžiotojų klubai ir būreliai ketina ir toliau vykdyti šių gyvūnų paleidimą į natūralią aplinką.

    Šaltinis Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas
    Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateiktą turinį be mūsų sutikimo draudžiama!
  • Dėl danielių paleidimo į laisvę

    Dėl danielių paleidimo į laisvę

    Atsiranda nemažai asmenų, kurie aptvaruose, voljeruose augina danielius, kad galėtų juos paleisti į laivę savo medžioklės plotų ribose.

    Toks atvejis įvyko š. m. spalio mėnesį, kai piliečiai Rokiškio rajone, „Sartų“ medžiotojų būrelio plotuose paleido į laisvę baltąjį danielių, prieš tai negavę raštiško pritarimo iš regiono aplinkos apsaugos departamento, kuris turėjo įvertinti, ar yra hibridizacijos ar konkuravimo su giminingomis rūšimis, epidemijų išplitimo ir buveinių pakitimo pavojus arba kitaip gali būti sutrikdytas ekosistemų stabilumas, ar kilti grėsmė žmonių, naminių ar laukinių gyvūnų sveikatai ir gyvybei. Už minėtą pažeidimą asmenims buvo paskirtos administracinės nuobaudos.

    Taip pat norime priminti aptvarų voljerų savininkams, kad iš aptvarų voljerų ištrūkus į laisvę laukiniams gyvūnams nedelsiant pranešti policijai ir atitinkamam Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui apie kiekvieną nelaisvėje laikytų ir į laisvę ištrūkusių laukinių gyvūnų pabėgimo atvejį. Nelaisvėje laikyti natūraliai Lietuvos Respublikos teritorijoje paplitusių rūšių laukiniai gyvūnai, kurie ištrūksta į laisvę ir kurių savininkas per vieną mėnesį nuo ištrūkimo į laisvę dienos šių gyvūnų nesugauna, laikomi laisvėje gyvenančiais valstybei nuosavybės teise priklausančiais laukiniais gyvūnais. Gyvūnų hibridai, svetimžemių ir invazinių laukinių gyvūnų rūšių gyvūnai bei Lietuvos teritorijoje natūraliai negyvenę laukiniai gyvūnai turi būti sugauti arba numarinti per trumpiausią įmanomą terminą, bet ne ilgesnį kaip vienas mėnuo.

    Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos informacija
    2017-10-30