Dažnai yra konstatuojama, kad tarp elninių gyvūnų danieliai yra labiausiai žmonių įtakota rūšis, ypač kalbant apie jų dabartinį išplitimą visame pasaulyje. Beje, didžiąja dalimi atvejų, jie yra žmonių atvežta rūšis. Mokslinėje literatūroje tvirtinama, kad danieliai (Dama dama dama) yra ta rūšis, kuri buvo integruota į žmonių kultūrą jau nuo Neolito laikų. Archeologinė medžiaga rodo, kad danielių perkėlimai prasidėjo ankstyvajame Neolite bei suintensyvėjo Bronzos amžiuje. Romėnai nedideliais kiekiais pervežė danielius į centrinę ir šiaurės Europą, Portugaliją, Šveicariją, Prancūziją, Nyderlandus, Austriją ir Britaniją. Gerokai vėliau, devynioliktame ir dvidešimtame amžiuje, žmonės išplatino šią rūšį Artimuosiuose Rytuose, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Šiaurės ir Pietų Afrikoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje bei, žinoma, plačiai visoje Europoje.
Danieliai yra lengvai prisitaikanti gyvūnų rūšis, galinti įsitvirtinti įvairiose buveinėse (miškuose, krūmynuose, želdiniuose, pasėliuose, ganyklose, pievose). Literatūroje nurodoma, kad šie gyvūnai mėgsta gyventi miškuose, kur yra pievelių ar atviresnių vietų arba netoli laukų. Pastebėta, jog danieliai nėra migruojantys gyvūnai, prisitaiko išgyventi įvairiose klimato sąlygose (nuo šalto-drėgno iki šilto-sauso oro). Lietuvoje danieliai tiek auginami aptvaruose, tiek paleidinėjami į laisvę bei sėkmingai papildo laukinių gyvūnų gausą.
Šiuo straipsniu norime pristatyti septynių (4 patinai ir 3 patelės) GPS antkakliais pažymėtų danielių nueinamų atstumų, užimamos teritorijos dydžio ir pasirenkamo kraštovaizdžio įvairovės tyrimus. Visi šie danieliai buvo išveisti ir užauginti nelaisvėje. Atkakliais pažymėti danieliai išleisti į laisvę trijose vietovėse: A. 1♂ 2♀ Kauno r., B. 1♂ 1♀ Radviliškio r. ir C. 2♂ Anykščių r. (Pav. 1). Kauno rajone iš viso drauge buvo išleista 11 danielių (3 patinai ir 8 patelės), kurių tarpe buvo 3 pažymėti GPS antkakliais. Kauno rajone danieliai išleisti minkštuoju būdu: išleidimui atrinkti danieliai buvo patalpinti atskirame aptvare ir keletą dienų iki vartų atidarymo papildomai šerti. Atidarius vartus jiems suteikta galimybė išeiti patiems. Radviliškio ir Anykščių rajonuose buvo išleistos danielių grupės po 10 individų (2 patinai, 8 patelės), kurių tarpe buvo ir pažymėtieji antkakliais. Šiuose rajonuose danieliai buvo išleisti kietuoju būdu (į numatytą vietą atvežti gyvūnai buvo tiesiog paleisti be papildomos adaptacijos).
A. 3 antkakliais pažymėti danieliai (1 patinas, 2 patelės) į laisvę buvo išleisti Kauno rajone, medžiotojų klubo medžioklės plotų vienete „Karklė“.
B. 2 antkakliais pažymėti danieliai (1 patinas, 1 patelė) į laisvę buvo išleisti Radviliškio rajone, medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete „Šušvė“.
C. 2 antkakliais pažymėti danieliai (2 patinai) į laisvę buvo išleisti Anykščių rajone, medžiotojų klubo medžioklės plotų vienete „Uosinta“.
Danielių antkakliai buvo nustatyti, kad kas valandą siųstų signalus apie gyvūno buvimo vietą. Iš viso tyrimų metu buvo gauti 69987 pranešimai su danielių buvimo vietos koordinatėmis ir laiku. Kiekvieno danieliaus antkaklis vidutiniškai veikė 15 mėnesių (trumpiausiai 9 mėn., ilgiausiai 23 mėn.). Per antkaklių veikimo laikotarpį kiekvieno danieliaus atskirai nueiti suminiai atstumai: 959.8 km (A♀, antkaklis veikė 9 mėn.), 998.2 km (C♂, antkaklis veikė 10 mėn.), 1032.5 km (C♂, antkaklis veikė 12 mėn.), 1242.7 km (A♀, antkaklis veikė 16 mėn.), 1663.9 km (B♀, antkaklis veikė 18 mėn.), 2008.0 km (A♂, antkaklis veikė 19 mėn.), 1998.5 km (B♂, antkaklis veikė 23 mėn.).
Vidutiniškai danieliai per 1 val. nueidavo po 0.13 km. Patinų ir patelių nueinamas atstumas buvo labai panašus. Tiek šviesiuoju, tiek tamsiuoju paros laikotarpiu patinai nueidavo vidutiniškai po 0.1 km/val.; patelės ir šviesiuoju, ir tamsiuoju paros laikotarpiu nueidavo po 0.13 km/val. Intensyviausiai patinai judėjo tamsiuoju paros metu rudens laikotarpiu (0.2 km/val.), o mažiausiai šviesiuoju laikotarpiu vasarą (0.1 km/val.). Patelių judėjimo variacija metų laikų atžvilgiu buvo dar mažiau išreikšta.
Per parą (suma atstumų tarp 24 gyvūno registracijos taškų) danieliai vidutiniškai nueidavo po 3.1 km (patinai vidutiniškai – 3.1 km, patelės – 3.0 km). Mažiausias nueitas atstumas per parą buvo 0.2 km, o didžiausias – 25.7 km. Didžiausią paminėtą atstumą nėjo patinas lapkričio 9 d. (paleistas jis buvo tų pačių metų sausio 5 d.); didžiąją dalį šio atstumo (21.9 km) jis nuėjo laikotarpyje nuo 00 val. iki 8 val. (vid. greitis 2.7 km/val.) Atvejai, kai danieliaus paros kelias neviršijo 2.7 km, sudarė 50%. Dažniausiai (33.7% atvejų) danieliaus paros kelią sudarė 2–3 km atstumas. Didžiausius atstumus per parą danieliai nueidavo rudenį (vidutiniškai 3.6 km.) ir pavasarį (vidutiniškai 3.5 km), mažiausius – vasarą (vidutiniškai 2.5 km). Danielių nueinami atstumai šviesiuoju ir tamsiuoju paros laikotarpiu labiausiai skyrėsi laikotarpyje nuo spalio mėnesio iki sausio (imtinai) – tamsiuoju paros laikotarpiu vidutiniškai buvo nueinama 77.3% viso paros kelio. Rugsėjo ir vasario mėnesiais nueinamo kelio proporcija tarp šviesiojo ir tamsiojo paros laikotarpio susilygindavo, o laikotarpyje nuo kovo iki rugpjūčio (imtinai) didesni atstumai buvo nueinami šviesiuoju paros laikotarpiu – vidutiniškai 59.9% viso paros kelio.
Vidutinis danielių patinų ir patelių per parą nueinamas atstumas skirtingais mėnesiais priklausomai nuo lyties buvo skirtingas. Per parą nueinamų atstumų skirtumai labiausiai išryškėjo liepos–rugsėjo ir lapkričio mėnesiais. Liepos–rugsėjo mėnesiais patinai buvo sėslesni nei patelės ir per parą vidutiniškai nueidavo 2.3 km, o patelės – 3.4 km. Lapkričio mėnesį patinai judėjo aktyviau nei patelės. Jie per parą vidutiniškai nueidavo 4.9 km, tuo tarpu patelės – 3.7 km.
Per pirmą savaitę po išleidimo į laisvę vidutinis per parą nueinamas atstumas buvo 1 km ilgesnis nei viso tyrimo laikotarpiu (Lentelė 1). Tuo tarpu jau antrą savaitę po išleidimo nueinamas atstumas nusistovėdavo ir buvo lygus bendram vidutiniškai per parą nueinamam atstumui viso tyrimo metu. Atkreipėme dėmesį, kad dažnu atveju danielių nueitas atstumas per pirmąsias 24 val. po išleidimo buvo žymiai didesnis nei viso tyrimo laikotarpiu ir net lyginant su sekančiomis pirmosios savaitės dienomis. Penkių danielių per pirmąsias 24 val. po išleidimo nueitas atstumas viršijo kiekvieno iš jų bendrą paros vidurkį 1.8–5.9 karto (vidutiniškai 3.8 karto). Kita vertus, dviejų danielių per pirmąsias 24 val. po išleidimo nueitas atstumas buvo 1.2–1.5 karto mažesnis nei kiekvieno iš jų bendras paros vidurkis.
Lentelė 1. Danielių vidutinis nueinamas atstumas per 24 val. pirmosiomis dienomis po išleidimo į laisvę ir viso tyrimo laikotarpiu
Norėtųsi paieškoti galimos danielių išleidimo į laisvę būdo įtakos, tai yra ar minkštasis ir kietasis išleidimo būdai padarė įtaką danielių judėjimo intensyvumui pirmosiomis paromis po išleidimo į laisvę. Aptariant gautus duomenis, pirmiausiai reikėtų akcentuoti, kad antkakliais pažymėtų danielių skaičius, kurių elgseną turėjome galimybę analizuoti, buvo nedidelis. Jei imtis būtų didesnė, apskaičiuotas vidurkis būtų taiklesnis ir patikimesnis, matytume, kaip dažnai pasitaiko netipinio elgesio individai. Turimu atveju, minkštuoju būdu buvo išleisti 3 individai (A 1♂ 2♀), o kietuoju – 4 (B 1♂ 1♀, C 2♂). Per pirmąsias 24 valandas po išleidimo nueitų atstumų vidurkis esminio skirtumo neparodė: minkštuoju būdu išleisti danieliai nuėjo vidutiniškai 8.4 km, o kietuoju – 8.7 km. Pirmos paros nueinamų atstumų duomenys atkreipė dėmesį, kad priklausomai nuo individo (bet, matomai, ne nuo išleidimo būdo) nueinamas atstumas per 24 val. gali iš esmės skirtis (net iki 8 kartų). Skaičiuojant visą pirmąją savaitę po išleidimo per parą danielių nueitus vidutinius atstumus, nustatyta, kad jie sutrumpėjo dvigubai, beje minkštuoju būdu išleistų danielių nueinamas atstumas buvo kiek mažesnis (atitinkamai 3.8 km ir 4.3 km). Skaičiuojant abiejų grupių per parą nueinamus atstumus viso tyrimo laikotarpiu, skirtumo tarp grupių nebenustatyta – tiek vienu, tiek kitu būdu išleisti danieliai vidutiniškai nueidavo 3.1 km/24val.
Per pirmąją parą po išleidimo į laisvę danielių maksimalus nutolimas nuo išleidimo vietos, priklausomai nuo individo, svyravo nuo 0.9 km iki 3.4 km (visų danielių maksimalių nutolimų vidurkis buvo 1.8 km). Visi danieliai pirmąją para po išleidimo vidutiniškai laikėsi per 1.2 km nuo išleidimo vietos. Skaičiuojant visą pirmąją savaitę maksimalius danielių nutolimus nuo išleidimo vietos, keturių individų šis rodiklis liko nepakitęs, o trijų – padidėjo, todėl bendras visų danielių maksimalaus nutolimo vidurkis padidėjo iki 2.4 km. Vidutinis visų danielių laikymosi nuo išleidimo vietos atstumas buvo 1.4 km. Lyginant minkštuoju ir kietuoju būdu išleistų danielių aukščiau aptartus nutolimo rodiklius, esminio skirtumo nenustatyta.
Dažnu atveju yra aktualu žinoti, kokiu atstumu tolimesnio gyvenimo bėgyje danieliai nutolsta nuo vietos, kurioje jie buvo išleisti į laisvę. Antkakliais pažymėtų danielių registracijos taškai atskleidė, kad danieliai laikėsi vidutiniškai 2.4 km atstumu nuo išleidimo į laisvę vietos. Šis vidutinis atstumas, priklausomai nuo individo svyravo 1.3–3.5 km diapazone. Didžiausias atstumas nuo išleidimo vietos, priklausomai nuo individo, svyravo 3.9–12.6 km diapazone. Taigi Kauno r. išleista patelė maksimaliai buvo nutolusi 3.9 km atstumu nuo išleidimo vietos, o Anykščių r. išleistas patinas – 12.6 km atstumu. Reikia pastebėti, kad tokie nutolimai nuo išleidimo vietos buvo vienkartiniai. Dažniausiai danieliai laikėsi 1–2 km (30.7% taškų) ir 2–3 km (45.4% taškų) atstumu nuo išleidimo vietos. Skaičiuojant šiuos danielių nutolimų nuo išleidimo vietos vidurkius nebuvo įtrauktas kitas Anykščių r. išleistas patinas, nes jis reikšmingai neatitiko visų kitų danielių vidutinių migracijų. Taigi šis patinas laikėsi vidutiniškai 4.8 km atstumu nuo išleidimo į laisvę vietos (dvigubai toliau nei visų kitų danielių vidurkis). Registruotas šio danieliaus didžiausias atstumas nuo išleidimo vietos buvo 15.1 km, o dažniausiai jis laikėsi 4–6 km (64% registracijos taškų) atstumu nuo išleidimo vietos.
Kita vertus, vidutiniškai 67.8% visų danielių registracijos taškų buvo tuose medžioklės plotų vienetuose, kuriuose jie buvo išleisti į laisvę. Bet štai trijų danielių, išleistų MPV „Karklė“ (patelė) ir MPV „Šušvė“ (patinas ir patelė), daugiau nei 99% taškų buvo būtent tuose MPV, kur jie buvo išleisti. Tačiau kitos patelės, išleistos MPV „Karklė“, ir patino, išleisto MPV „Uosinta“, tik 25% registracijos taškų buvo tuose MPV, kur jie buvo išleisti.
Trys antkakliais pažymėti danieliai į laisvę buvo išleisti netoli Nemuno upės, kurios plotis ties danielių gyvenama teritorija siekia apie 260 metrų. GPS antkakliai užregistravo, kad danieliai gali sėkmingai perplaukti šią upę. Danieliaus patinas, praėjus 74 d. po išleidimo į laisvę, perplaukė Nemuną, trumpai pabuvo kitoje upės pusėje ir vėl sugrįžo. Tęsiantis tyrimui užregistruota, kad tas pats individas tų pačių metų lapkričio mėnesį dar kartą sėkmingai perplaukė Nemuną pirmyn ir atgal. Kiti du antkakliais pažymėti danieliai (patelės) taip pat pabuvojo kitoje Nemuno pusėje, ir po keleto valandų sėkmingai grįžo atgal. Viena danieliaus patelė pabuvojo kitoje Nemuno pusėje netoli nuo tos vietos, kur buvo registruotas danielius patinas. Tai buvo vienintelis šios patelės plaukimas iki priešingo upės kranto ir atgal. Kita patelė plaukė per Nemuną pirmyn ir atgal 2 kartus. Pirmą kartą patelė perplaukė upę rugpjūčio mėnesį. Kaip ir patinas, toli nepasitraukė nuo kranto ir po kelių valandų parplaukė atgal. Antrą kartą patelė upę perplaukė lapkričio pradžioje. Šį kartą patelė priešingoje upės pusėje išbuvo visą dieną. Tamsiuoju paros laiku ji buvo nutolusi nuo upės apie 6.9 km atstumu. Dieną praleido sėsliai, o sutemus vėl sugrįžo netoli tos vietos, kur praėjusią naktį kirto Nemuną, ir sėkmingai perplaukė per upę atgal. Įdomu, kad visi plaukimai registruoti tamsiuoju paros metu.
Kiekvieno danieliaus viso tyrimo laikotarpio visi taškai buvo išsidėstę vidutiniškai 757.61 ha teritorijoje (min–max 317.9–1011.5 ha). Tų individų (n=5), kurių antkakliai veikė ištisus pirmus metus po išleidimo, pirmų 12 mėnesių visi taškai buvo vidutiniškai 656.5 ha teritorijoje (min–max 204.5–903.8 ha): patinų – 776.4 ha, patelių – 476.6 ha. Patelių imtį sudarė tik du individai (trečia patelė neįtraukta, nes jos antkaklis veikė 9 mėn.), kurių pirmų 12 mėnesių naudotos teritorijos ženkliai skyrėsi, tai yra atitinkamai buvo 204.5 ha ir 748.8 ha.
Vidutinė vieno gyvūno per 1 parą užimama teritorija tiriamuoju laikotarpiu buvo 44.4 ha. Patinų buvo didesnė nei patelių. Patinai paros bėgyje vidutiniškai laikydavosi 49.4 ha teritorijoje (priklausomai nuo individo vidutinė užimama paros teritorija buvo 44.1–70.3 ha), o patelės – 36.9 ha teritorijoje (priklausomai nuo individo vidutinė užimama paros teritorija buvo 20.4–50.9 ha). Patelių užimamos paros teritorijos dydis buvo pastovesnis nei patinų. Ypač plačioje amplitudėje variavo dviejų patinų kiekvienos paros užimamos teritorijos dydis, kurie buvo išleisti Anykščių r. Atitinkamai vieno patino minimali paros teritorija buvo 0.9 ha, o maksimali – 2009.8 ha; kito patino minimali paros teritorija buvo 0.7 ha, o maksimali – 1767.0 ha. Abiejų individų didžiausios paros užimamos teritorijos registruotos lapkričio mėnesį.
Aptariant danieliaus per mėnesį naudojamą plotą, danielius galima suskirstyti į tris grupes. Didžiąją dalį danielių (71.4%) sudarė individai, kurių per mėnesį naudotas vidutinis plotas iš esmės buvo panašus (vidutiniškai 243.9 ha). Tačiau išsiskyrė du individai, kurių mėnesio bėgyje naudojamo ploto vidurkis buvo atitinkamai vieno 97.4 ha, o kito 467.6 ha.
Keturių individų (2 patinai, 2 patelės) GPS siųstuvai veikė ilgiau nei metus, todėl atsirado galimybė palyginti, kokį plotą tam tikrą mėnesį naudojo tas pats individas pirmaisiais metais po išleidimo ir antraisiais metais. Nustatyta, kad abiejų patinų kas mėnesį naudotas plotas antraisiais gyvenimo laisvėje metais turėjo tendenciją mažėti, t. y., lyginant pirmųjų ir antrųjų metų tuos pačius mėnesius, 76.5% atvejų naudotas plotas sumažėjo (vidutiniškai 1.6 karto). Kita vertus, abiejų patelių pirmų ir antrų metų mėnesiniai rodikliai parodė priešingą tendenciją, t. y., lyginant pirmųjų ir antrųjų metų tuos pačius mėnesius, visais atvejais naudotas plotas padidėjo (vidutiniškai net 3.4 karto).
Stebėjimų metu danieliai dažniau užregistruoti miške (46.1% registracijos vietų), nei kitose nagrinėtose teritorijose. Radviliškio r. išleistų danielių 57.2% registracijos taškų buvo miške, Kauno r. išleistų danielių 50.9% registracijos taškų buvo miške, o Anykščių r. tik 15.3%. Miškas Lietuvoje užima 33.7% teritorijos (MPV „Šušvė“ – 24.7%, MPV „Karklė“ – 40.8%, MPV „Uosinta“ – 39.3%), taigi Radviliškio ir Kauno rajonuose išleisti danieliai teikė pirmumą miško aplinkai. Dar 4.3% danielių registracijos taškų buvo medžių, krūmų želdiniuose ir žėliniuose. Palyginti dažnai danieliai buvo registruoti atvirame kraštovaizdyje, tai yra dirbamos žemės (pasėlių) plotuose (35.0% taškų) ir ganyklose bei pievose (5.4% taškų). Dirbama žemė Lietuvos teritorijoje užima 44.7%, o ganyklos ir pievos 5.5%. Dažniausiai pasėliuose laikėsi Anykščių r. išleisti danieliai (51.8% taškų). Palyginti dažnai danieliai registruoti prie užstatytų teritorijų (7.2% taškų), ypač tai buvo būdinga Anykščių r. išleistiems danieliams (13.7% taškų).
Pastebėta, kad į laisvę išleisti danieliai dažnai laikėsi vis tose pačiose pamėgtose miško teritorijose. Štai Kauno r. išleistų danielių 72.5% registracijos taškų (iš tų, kurie buvo miške) buvo tik 5 kvartalų teritorijoje. Labai panaši situacija susidarė ir Radviliškio r., kur 74.4% registracijos taškų miške buvo 5 kvartalų teritorijoje bei Anykščių r. – 75.3% registracijos taškų miške buvo 4 kvartalų teritorijoje.
Tokias danielių pamėgtas vietas detaliau patikrinome Kauno r. Paaiškėjo, kad net 44.3% danielių taškų registruoti tik 8 sklypuose. Viename iš jų buvo kirtavietė, dviejuose – pušies jaunuolynas. Didžiausiame sklype (23 ha), kuriame danieliai registruoti dažniausiai, augo grynas 70 metų amžiaus pušynas. Kitas 12 ha sklypas, kuriame registruota taip pat labai daug danielių taškų, augo virš 180 metų mišrus ąžuolynas. Danieliai daug laiko praleido ir kitame labai panašių parametrų sklype. Dažnai danieliai buvo registruojami ir 6 ha dydžio virš 200 metų mišriame pušyne. Jų pasirinktų sklypų trake augo lazdynai, šaltekšniai, šermukšniai, sausmedžiai.
Aptariant į laisvę išleistų danielių elgseną, jų naudotos teritorijos dydžių įvairovę, verta atkreipti dėmesį į kiekvieną danielių, kaip atskirą individą, kadangi, analizuojant duomenis, neretai buvo pastebima, kad ne visada tikslinga tiriamus danielius apjungti, apibendrinti. Analizuojant duomenis, išryškėjo, kad kiekvienas danielius daugiau ar mažiau išsiskiria, pasielgia individualiai. Netgi tas pats individas pirmais tyrimo metais gali pasižymėti vienokiais elgsenos bruožais, o sekančiais metais kitokiais. Štai, lyginant skirtingais mėnesiais atskirų danielių užimamos teritorijos dydžius, atkreiptinas dėmesys, kad atskirų individų naudojamų teritorijų dydžiai ypač skyrėsi. Vidutinis danieliaus užimamas plotas mėnesio bėgyje buvo 263.9 ha, tačiau registruoti atvejai, kai individas visą mėnesį laikėsi tik 44.1 ha teritorijoje arba atvirkščiai – net 1020.0 ha teritorijoje. Įdomu, kad tiek minimalus, tiek maksimalus mėnesio užimamo ploto rodiklis priklausė patelėms.
Dėkojame už šiam projektui skirtą finansavimą, įsigyjant GPS antkaklius, ir už pagalbą išleidžiant danielius:Kauno medžiotojų klubo „Karklė“ (MPV Kauno rajone) valdybos pirmininkui Ričardui Pareigiui ir šio klubo medžiotojams Remigijui Vaitiekūnui, Sauliui Jociui, Adolfui Augustinavičiui, Vidmantui Karickui, Gintarui Karickui, Romualdui Valaičiui, Valdui Alaburdai; Kauno medžiotojų būrelio „Šušvė“ (MPV Radviliškio rajone) vadovui Justinui Dzidzevičiui ir šio būrelio medžiotojams Artūrui Rimkui, Evaldui Padervinskiui, Almantui Juškevičiui, Tomui Urbonui, Žygimantui Žiauriui, Vidmantui Žiauriui, Vytautui Poškui, Vaidotui Poškui, Vilmantui Poškui, Artūrui Macevičiui, Daliui Tilingai, Ernestui Morkiui, Mantui Eitmanavičiui, Mantvydui Janykevičiui, Gediminui Janukevičiui, Vidmantui Skauminui, Antanui Buzai, Raimundui Zieniui bei Vilniaus medžiotojų klubo „Uosinta“ (MPV Anykščių rajone) prezidentui Mindaugui Jablonskiui ir šio klubo medžiotojams-ūkininkams Petrui Baronui ir Tadui Ražanskui.
Artūras Kibiša, Kastytis Šimkevičius, Renata Špinkytė-Bačkaitienė, Rolandas Šauklys. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Medžioklėtyros laboratorija.
