Miske.lt

Žyma: COVID-19

  • Kreipimasis dėl medžioklės kitoje savivaldybėje

    Kreipimasis dėl medžioklės kitoje savivaldybėje

    Medžiotojų asociacijos vienijančios medžiotojų klubus ir būrelius – Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, Lietuvos medžiotojų sąjunga „Gamta“, Sūduvos medžiotojų sąjunga ir Lietuvos medžiotojų draugija kreipiasi į aplinkos ministeriją su prašymu inicijuoti galimybę medžiotojams karantino metu vykti į kitą savivaldybę vykdyti medžioklės veiklos.

    Organizacijos nerimauja dėl susidariusios padėties. Vyriausybė nutarė pratęsti judėjimo tarp savivaldybių suvaržymus iki sausio pabaigos, todėl atnaujinti su medžiokle susijusias veiklas medžiotojai neturi jokių galimybių.

    Yra tokių klubų, kurių plotuose dabartinėmis sąlygomis gali medžioti tik keli klubo nariai, ir tai labai apsunkina vykdyti įsipareigojimus ir Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo ir poįstatyminių teisės aktų nustatytas pareigas medžiotojų klubams ir būreliams.

    Nustatyti medžiojamųjų žvėrių sumedžiojimo limitai toli gražu nėra įvykdyti, o nustatyti limituojamų medžiojamųjų gyvūnų medžioklės terminai daugeliu atvejų artėja prie pabaigos, medžiotojai negali vykdyti žvėrių apskaitos ir kitų nustatytų medžioklės įstatymo pareigų.

    Individuali medžioklė tikrai gali būti vykdoma ir medžiotojams vykstant medžioti į medžioklės plotų vienetus esančius kitose savivaldybes. Manome, kad medžiotojai, atvykę iš kitos savivaldybės, tikrai sąmoningai nekontaktuos su kitais asmenimis, laikysis visų numatytų karantino reikalavimų bei rekomendacijų.

    Savo ruoštu pateiktume medžiotojų klubams ir būreliams rekomendacijų sąrašą medžiotojams, kurie važiuodami medžioti į medžioklės plotus kitoje savivaldybėje atitinkamai pasiruoštų, jog būtų išvengta visų įmanomų kontaktų, kad medžioklės dokumentai būtų iš anksto paruošti ir būtų įvykdyti visi nustatyti reikalavimai. Šį rekomendacijų sąrašą paskelbtumėme viešai.

    Labai tikimės, jog ši situacija bus įvertinta ir priimti teigiami sprendimai. Negalėdami vykdyti savo veiklos ir apsaugoti medžioklės plotų vienetų, medžiotojai užleidžia teritorijas brakonieriams, kurių suaktyvėjimas tikrai pastebimas šiuo metu. Taip pat neįvykdyti nustatyti medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitai gresia dideliais nuostoliais miškų ūkiui ir žemės ūkiui ateinančius sezonus.

    Negalėdami tinkamai įvertinti ir vykdyti apskaitos turėsime labai abejotinus rezultatus kitą medžioklės sezoną. Vertinti ir nustatinėti medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitus ir žalų kompensavimo mechanizmus bus taip pat sudėtinga. Taip pat negalima nepaminėti ir žvėrių migracijos, bei padaugėjusių eismo įvykių skaičiaus susijusių su susidūrimais su medžiojamaisiais gyvūnais, kai medžiotojai iškviesti privalo vykti į eismo įvykio vietą pašalinti medžiojamųjų gyvūnų gaišenas.

    Šie du mėnesiai bus iš tiesų kritiniai, ir medžioklės nevykdymas šiuo periodu turės ilgalaikį neigiamą poveikį ateityje.

    Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Jonas Talmantas
    Lietuvos medžiotojų sąjungos „Gamta“ prezidentas Raimondas Ribačiauskas
    Sūduvos medžiotojų sąjungos pirmininkas Ramūnas Mažėtis
    Lietuvos medžiotojų draugijos direktorius Gediminas Vaitiekūnas

  • Medžioklės negalima vykdyti nei savo gyvenamojoje, nei kitose savivaldybėse

    Medžioklės negalima vykdyti nei savo gyvenamojoje, nei kitose savivaldybėse

    Paskelbta informacija dėl judėjimo ribojimų šalies viduje. Informuojama, kad Medžioklė nėra laikoma pagrįsta priežastimi palikti gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją Lietuvoje dėl COVID-19 pandemijos, judėjimo ribojimų būtinumas yra suprantamas ir priimtinas.

    Medžioklė (bet kokia) nėra laikoma pagrįsta priežastimi palikti gyvenamąją vietą, jos negalima vykdyti nei savo gyvenamojoje, nei kitose savivaldybėse.

    Keista, bet judėjimo apribojimai ne visoms veikloms taikomas vienodai.

    Žvejyba, kai ja užsiima vienas asmuo atviroje vietoje, savo gyvenamojoje savivaldybėje, yra leidžiama.

    Medžioklė negalima ir kaip joje dalyvauja tik vienas medžiotojas. Kuo tai skiriasi nuo žvejybos kai tuo užsiima vienas asmuo, sunku pasakyti.

    Atkreipiame dėmesį, kad medžiotojai turi ir įsipareigojimų, kurių vykdyti negalės, kaip ir užtikrinti medžiojamųjų gyvūnų apsaugos medžioklės plotuose.

    Gyvūnų apsaugą turės užtikrinti Aplinkos apsaugos pareigūnai. Žinant kiek žmogiškųjų išteklių ir priemonių turi Aplinkos apsauga, greičiausiai šiai dienai užkirsti kelią brakonieriavimui nėra įmanoma. Uždraudus Medžiotojams vykti į medžioklės plotus, laukiniai žvėrys paliekami laisvam brakonierių disponavimui.

    Pastaraisiais metais kanopinių žvėrių populiacija sparčiai auga, kaip ir jų daroma žala miškui. Nutraukus medžiokles šių žvėrių populiacija dar labiau padidės. Nepamirškime ir ūkininkų, kuriems žvėrių daromą žalą taip pat atlygina medžiotojai.

    Kaip bus skaičiuojami mokesčiai medžiotojų klubams ir būreliams už valstybinius gamtos išteklius? Jei draudžiama jais naudotis, tai ir mokesčiai turės būti perskaičiuoti.

    Kaip bus tvarkomi eismo įvykiuose numušti žvėrys? Iki šiol tai darė medžiotojai.

    Tikimės, kad bus surasti racionalūs sprendimai, kurie padės išvengti žalos gamtai padidėjimo ir užtikrins pusiausvyrą.

  • Karantino laikotarpių medžioklių rekomenduojama neorganizuoti

    Karantino laikotarpių medžioklių rekomenduojama neorganizuoti

    Lietuvoje dėl COVID-19 paskelbus karantiną, Aplinkos apsaugos departamentas įspėja: nors medžioklės nėra uždraustos, svarbu apgalvoti, ar tikrai verta šiuo metu jas organizuoti. O jei medžioklė vyksta, privaloma imtis visų saugos priemonių.

    Karantino laikotarpiu draudimo šalyje medžioti nėra, taigi per medžioklę privaloma laikytis visų karantino režimo reikalavimų: stengtis nekontaktuoti su kitais žmonėmis, dėvėti nosį ir burną dengiančią kaukę, laikytis saugaus atstumo nuo kito žmogaus, laikytis asmens higienos.

    Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Jonas Talmantas sako, kad esant tokiai padėčiai būtina laikytis ne tik privalomųjų nurodymų, bet ir atkreipti dėmesį į rekomendacijas. „Taigi kiekvienas medžiotojas, ypač medžioklės vadovas, pirmiausia turi pasverti visus už ir prieš ir tik tada spręsti, ar medžioklę organizuoti, ar ne. Mes visi turime būti sąmoningi, saugoti savo ir aplinkinių sveikatą. Juk kalbame ne tik apie tai, kiek valstybei kainuoja ši pandemija, bet ir apie žmonių mirtis“, – pabrėžia J. Talmantas.

    Jo nuomone, kol padėtis tokia sudėtinga, nieko neatsitiks, jei porą trejetą savaičių nebus medžiojama, tad Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija ir savo svetainėje medžiotojams ir medžioklių organizatoriams rekomenduoja karantino laikotarpiu visai nevykdyti medžioklių su varovais.

    „Jei neorganizuosime medžioklių, stengsimės būti namuose, mažiau susitikinėti su kolegomis, ir plisti virusui bus mažiau galimybių. Atkreipiu dėmesį, kad dauguma rajoninių medžiotojų ir žvejų draugijų reaguoja į rekomendacijas: vadovai pasiskambina, mes patariam kol kas susilaikyti, ir daugelis supranta grėsmę. Medžioja nebent vienetai, o medžioklės su varovais   beveik ir nevyksta“,

    Lietuvos medžiotojų sąjungos „Gamta“ prezidentas Raimondas Ribačiauskas pastebi, kad medžioklė nėra renginys – tai ūkinių priemonių dalis, laukinių gyvūnų populiacijos reguliavimas, todėl ji ir nėra uždrausta.

    „Populiacijos gausumas tiesiogiai susijęs su žvėrių daroma žala, tad uždraudus vieną ar kitą medžioklės būdą tektų ir atsakomybė už žvėrių daromą žalą. Vis dėlto gausumą reguliuoti galima įvairiais būdais, tai ir medžioklė sėlinant, tykojant ir pan., todėl tai padaryti gali ir penkių žmonių grupė“, – mano  R. Ribačiauskas.

    Jo pastebėjimu, kadangi medžioklėse su varovais dalyvauja daug žmonių, laikytis visų saugumo reikalavimų  neįmanoma – nori nenori atsiranda artimesnis kontaktas. Be to, ta pati problema kyla ir dorojant žvėrį.

    Aplinkos apsaugos departamentas atkreipia dėmesį, kad asmenys turi atidžiai sekti galiojančius reikalavimus ir apribojimus visoje šalyje. Taip pat atidžiai stebėti skelbiamą informaciją atskiruose regionuose ar savivaldybėse. Svarbu per medžioklę laikytis visų nurodytų taisyklių. Organizuojant medžioklę, būtina atsižvelgti į reikalavimus ar draudimus, taikomus renginiams ir susibūrimams.

  • Rekomendacijos medžioklėms Covid-19 epidemijos metu

    Rekomendacijos medžioklėms Covid-19 epidemijos metu

    Šalyje toliau daugėjant užsikrėtimų Covid-19 virusu atveju, rekomenduojame imtis visų saugos priemonių rengiant medžiokles ir ypač medžiokles varant, kuriu metu susirenka didesnis medžioklės dalyvių skaičius.

    Gerbiami medžiotojai, atsižvelgdami į nuolat besikeičiančius reikalavimus ir apribojimus dėl COVID 19 bei prisimindami AM rekomendacinio pobūdžio paaiškinimą, gautą paskelbus karantiną Lietuvoje, kuriame buvo rašoma: ,,Kadangi medžiojimo veikla nėra renginių organizavimas, Aplinkos ministerijos požiūriu, išankstinio draudimo medžioti karantino laikotarpiu nėra, tačiau medžioklės metu medžiotojai privalo laikytis visų karantino režimo reikalavimų–vengti tiesioginio fizinio kontakto su kitais žmonėmis, dėvėti apsaugos priemones, didesnio nei 2 metrų atstumo nuo kito žmogaus, bendrauti su juo ne ilgiau kaip 15 minučių, būtinai laikytis asmens higienos“, rekomenduojame atidžiai sekti galiojančius reikalavimus ir apribojimus skelbiamus visoje LR teritorijoje ar atskiruose regionuose ar savivaldybėse, kurių teritorijoje yra Jūsų vykdomų medžioklių plotai ir reikalauti griežtai jų laikytis medžioklės metu.

    1. Visais atvejais medžiotojų susibūrimo vietose ar patalposerekomenduojame dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones).Nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių (veido kaukių, respiratorių ar kitų priemonių) gali nedėvėti asmenys, kurie dėl savo sveikatos būklės nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių (veido kaukių, respiratorių ar kitų priemonių) dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei (rekomenduojama dėvėti veido skydelį).

    2. Stengtis laikytis ne mažesnio nei 1 m atstumo tarp dalyvių, išskyrus sutuoktinius, artimuosius giminaičius, įtėvius, įvaikius, globėjus ir rūpintojus. Uždarose erdvėse, stengtis laikytis ne mažesnio nei 2 m atstumo tarp dalyvių, išskyrus sutuoktinius, artimuosius giminaičius, įtėvius, įvaikius, globėjus ir rūpintojus;

    3. Laikytis kosėjimo, čiaudėjimo etiketo ir kt.

    4. Medžiotojų susibūrimo vietose (prieš ir po medžioklių), pirminio žvėrių dorojimo aikštelėse ar patalpose būtina įrengti rankų dezinfekavimo vietas.

    5. Į medžiokles nevyktų asmenys, kuriems pasireiškia ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymių (karščiavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.).

    6. Medžioklės dalyviai, kuriems medžioklės metu pasireiškia viršutinių kvėpavimo takų ligų susirgimų požymiai (karščiavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.), nedelsiant palieka medžiokles ir jiems rekomenduojama konsultuotis Karštąja koronaviruso linija tel. 1808 arba susisiekti su savo šeimos gydytoju konsultacijai.

    7. Bendrai naudojamus žvėrių dorojimo įrankius, po jų naudojimo, privalu dezinfekuoti, o žvėrių dorojimo metu privalu dėvėti apsaugines pirštines. Visas panaudotas apsaugines priemones privalu surinkti į atskirą talpą ir sunaikinti;

    Artėjant Šv. Huberto šventėms prašome jas organizuojant laikantis reikalavimų ar draudimų taikomų renginiams ir susibūrimams.

    Linkime saugoti vieniems kitus ir išlikti sveikiems.

  • Nyderlanduose koronavirusas COVID-19 nustatytas audinėms

    Nyderlanduose koronavirusas COVID-19 nustatytas audinėms

    Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) balandžio 27 d. gavo informaciją iš Nyderlandų žemės ūkio, gamtos ir maisto kokybės ministerijos, kad dviejuose audines laikančiuose ūkiuose nugaišo keletas laikomų gyvūnų. Epidemiologinį tyrimą ir rizikos vertinimą atlikusi Nyderlandų kompetentinga institucija šį užsikrėtimą sieja su galimu audines prižiūrėjusių asmenų užsikrėtimu COVID-19.

    Audinėms pasireiškė kvėpavimo ir virškinimo sutrikimai. Ištyrus vienoje fermoje laikomas audines, buvo patvirtinta, kad keletas iš jų užsikrėtusios SARS-CoV-2 virusu. Pranešama, kad kiek anksčiau viename iš ūkių šiuos gyvūnus prižiūrintys asmenys buvo užsikrėtę naujuoju koronavirusu, kitame ūkyje dirbantis asmuo turėjo į gripą panašių simptomų.  

    Specialistų manymu, yra įmanoma, kad artimo kontakto metu COVID-19 užsikrėtęs žmogus virusą perduotų gyvūnui. Jautriomis šiam virusui laikomos naminės ir laukinės katės. Tačiau mokslininkai pabrėžia, kad gyvūnų užsikrėtimas rizikos žmonių sveikatai nekelia.

    Kaip informavo Nyderlandų atsakingos institucijos atstovai, šiuo metu audinių sveikatos būklė yra atidžiai stebima, numatoma imti papildomus gyvūnų ir aplinkos mėginius, siekiant atlikti išsamesnius mokslinius tyrimus. Tačiau audinių laikymo vietos nekelia pavojaus žmonių sveikatai, taip pat nėra jokio pagrindo nerimauti, kad virusas gali išplisti už minėtų dviejų audinių laikymo ūkių ribų.

    VMVT audines prižiūrintiems asmenims rekomenduoja atidžiau stebėti savo sveikatą ir pastebėjus požymių, būdingų COVID-19, apriboti kontaktus su gyvūnais. Taip pat būtina sustiprinti asmens higienos reikalavimų laikymąsi bendraujant su gyvūnais, dažniau nei įprasta plauti rankas, vengti fizinio kontakto, stiprinti biologinio saugumo priemonių įgyvendinimą gyvūnų laikymo vietose. Imantis atsargumo priemonių, atliekant veterinarines procedūras ir oficialius patikrinimus, būtinai naudoti asmenines apsaugos priemones. Daugiau VMVT rekomendacijų skelbiama čia.

    Pastebėjus, kad audinėms atsirado kvėpavimo sutrikimų ar joms ėmus gaišti, reikėtų kuo skubiau apie tai pranešti artimiausiam VMVT teritoriniam padaliniui, VMVT nemokamu telefono numeriu 8 800 40 403 arba privačiam veterinarijos gydytojui.

  • LMŽD skyrė lėšų kovai su COVID-19

    LMŽD skyrė lėšų kovai su COVID-19

    Finansų ministerijai atidarius PARAMOS FONDĄ, skirtą pagalbai su COVID-19 pasekmėmis, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos taryba nusprendė LMŽD vardu prisidėti savo lėšomis. Kviečiame visus LMŽD narius taip pat prisijungti.

    Šiuo metu turime solidarizuotis su savo valstybe ir kiekvienas prisidėti kuo galime. Kritikuoti ir teisti lengviausia, bet priimti svarbius sprendimus yra didelė atsakomybė.

    Susitelkime, parodykime Lietuvos medžiotojų ir žvejų vienybę ir solidarumą, palaikykime vieni kitus! Aukoti gali kiekvienas (tiek juridinis, tiek fizinis asmuo) į fondo sąskaitą, kurios numeris LT 56 1010
    0000 0853 2407    .

    Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija