Žyma: Aš medžiotojas

  • Medžiotojai: užteks pilti ant mūsų purvą

    Medžiotojai: užteks pilti ant mūsų purvą

    Po skandalo dėl lankų įteisinimo medžioklėje medžiotojų bendruomenė nusprendė netylėti. Penktadienį, kai vėl rinkosi Medžioklės taryba svarstyti Medžioklės taisyklių pakeitimų, medžiotojai prie Aplinkos apsaugos ministerijos surengė taikų mitingą.

    Šį kartą apsiginklavę ne šautuvais, o lozungais „Aš už saugią medžioklę“, „Aš esu medžiotojas“ ir kitais, lydimi savo keturkojų draugų bei pasiėmę medžioklinius ragus, medžiotojai iš visos Lietuvos rinkosi į mitingą „Mes už taisyklingą ir etišką medžioklę“.

    Mitingo tikslas – parodyti, kad medžiotojai pavargo nuo nuoseklaus šmeižto ir nori būti išgirsti. Į Vilnių važiavo ir Šakių rajono Pavingrupio medžiotojų klubo vadovas Jaunius Stonkus bei du klubo nariai, o prie jų prisijungė ir vienas medžiotojas iš Lekėčių. Anot J. Stonkaus, mitingas praėjo taikiai, be jokių incidentų.

    „Ateityje medžiotojai visada žada panašiais būdais parodyti, kad jie yra, kad ir juos reikia gerbti, ir jų nuomonė, svarstant taisykles, yra svarbi, ne vien tų, kurie su medžiokle iš viso neturi nieko bendro, bet nori spręsti, kaip ir su kuo mums medžioti. Tai neteisinga. Pavargom tylėti“, – reziumavo J. Stonkus.

    Pasak medžiotojų klubo vadovo, kol beveik 100 medžiotojų iš visos Lietuvos taikiai mitingavo, visuomenininkai aktyvistai, kurie yra priešiškai nusiteikę prieš medžiotojus, nepasirodė. Tačiau, kaip vėliau buvo parodyta per įvairius televizijos kanalus, apie 20 visuomenininkų prie ministerijos piketuoti rinkosi vakare, o pagrindinė jų išsakyta mintis – uždrausti pramoginę medžioklę.

    Kraštietis, ilgametis Medžioklės trofėjų apžiūros komisijos narys, Kazlų Rūdos aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausias specialistas Kęstutis Lopeta sako, kad medžioklės taisyklių pakitimai ne medžiotojų bendruomenių tikrai neturėtų jaudinti, nes jie reguliuos tik pačių medžiotojų veiklą, o kai kurie pakitimai yra labai nežymūs.

    „Ne medžiotojams neturėtų rūpėti, su kuo medžioja medžiotojai. Svarbu, kad jie tai daro teisėtai ir pagal galiojančias taisykles“, – konstatavo K. Lopeta.

    Beje, anot inspektoriaus, lankininkų rajone ir neturime.

    Tarp ministro Kęstučio Mažeikos parengtų Medžioklės taisyklių pakeitimų gegužės 8 d. įsakyme buvo įrašytas medžioklės su lankais leidimo punktas, kuris po skandalo buvo išbrauktas, o penktadienį nuspręsta, kad jį dar kartą teks peržiūrėti, bet tik išdiskutavus su visuomene. Sulaukus nemenko ažiotažo dėl šio punkto, iš viceministrės posto lėkė Rasa Vaitkevičiūtė, kuri, beje, tuo pačiu metu dar buvo įsipainiojusi į saugotinų ančių medžioklės skandalą.

    Kas dar yra tuose parengtuose ministro Medžioklės taisyklių pakeitimuose, kad jie taip smarkiai kaitina prieš medžioklę nusiteikusių visuomenininkų, nevyriausybinėms organizacijoms priklausančių, vadinamų „žaliųjų aktyvistų“ kraują? Ir ar tikrai tie pakeitimai yra tokie svarbūs ir reikalingi patiems medžiotojams?

    Šakių medžiotojų ir žvejų draugijos (ŠMŽD) medžioklės žinovas, žuvininkas Gintautas Liepuonis sako, kad medžiotojams labai svarbūs visi pakeitimai, o ypač punktai, kurie leistų naudoti medžioklėse ne tik lankus, bet ir išplėsti naktinio matymo prietaisų naudojimo spektrą, naudoti garso slopintuvus, medžioklinius šunis. Apskritai, anot žinovo, medžiotojų bendruomenei iš tikrųjų nusibodo pats faktas, kad „žalieji“ nuolat dergia medžiotojų vardą, drabsto juos įvairiausiais purvais, priešina su kita visuomenės dalimi, juos įvairiausiai žodžiais įžeidinėja socialiniuose tinkluose.

    Gintautas Liepuonis

    „Gana ant mūsų pilt. Kiek mes galim tylėt ir kentėt? Parodysim ir savo poziciją. Ilgai mes kentėm jų visokius išpuolius. Pavargom“, – sako G. Liepuonis.

    Paklaustas, ar medžiotojams reikalingi tie lankai, nes rajone nėra nė vieno su lanku medžiojančio žmogaus, žinovas atsako vienareikšmiškai:
    „Mes tik už tai. Užsienyje labai daug kur yra įteisinti lankai, todėl pas mus negali su lankais medžioti atvykę užsieniečiai? Keista padėtis. Latvijoje leidžiama medžioti tiek su lankais, tiek su naktinio matymo prietaisais, bet didesnio žvėrių iššaudymo neužfiksuojama, o brakonieriai šiuos prietaisus naudoja pas mus jau seniai. Brakonieriams viskas leidžiama, o medžiotojams, kuriems suteikta teisė ir reguliuoti žvėrių populiaciją, selekciją, neduoda įrankių.“

    Anot žinovo, skandalas dėl lankų vėl supriešino medžiotojų bendruomenę su visuomene, negana to – viešai per masines informavimo priemones ištransliuojama tik priešiškai nusiteikusios pusės nuomonė.

    „Po ministro pasirašymo dėl Medžioklės taisyklių pakeitimų penkios panelės atsistoja prie ministerijos, garsiau parėkauja ir ministras atšaukia punktą, kuris leistų įteisinti medžioklę su lankais. Medžiotojai parodo šiuo atveju tik savo išprusimą – mes nei ėjom kažkur, nei šaukėm, nei žeminom kitų ar įžeidinėjom, laikėmės kultūros, bet atėjo riba ir pradėsim po truputį reikšti savo nuomonę. Dėl to penktadienį ir rinkomės prie ministerijos“, – sako G. Liepuonis.

    Anot žinovo, tai, ką „žalieji“ kalba apie medžiotojus, visiškai neatitinka jų koncepcijos.

    „Ar mums bus smagu eiti į tą mišką, jeigu mes visus žvėris išsišaudysim?

    Pagal ‚žaliuosius“, mes tik taip ir tedarome – nieko daugiau neveikiam, tik žudom žvėris. Bet žvėrių populiacija tik didėja“, – apgailestauja dėl požiūrio siaurumo G. Liepuonis ir aiškina, kad medžioklę ir jos išlaidas finansuoja patys medžiotojai, o to niekas nemato, be to, niekas neįvertina, kai jie prižiūri miškus rinkdami šiukšles ir šaltomis žiemomis išveža tonas pašaro žvėrims į mišką, o viskas apmokama iš asmeninių lėšų. Medžiotojai moka didžiulius mokesčius ir gaudo brakonierius.

    „Įdomu būtų sužinoti, ar nors vienas iš jų (aktyvistų) yra matę tą žvėrį natūralioje gamtoje, kaip jis elgiasi, kaip atrodo. Tai ne tas pats, kas gyvūną matyti zoologijos sode. Svarbiausia medžioklėje yra tas pats jausmas, kai vakare išeini į pamiškę, čiulba paukščiai ir atbunda gamta, stebėti ją, būti to dalimi. Aš abejoju, ar jie žino, koks tai jausmas“, – svarsto G. Liepuonis.

    Medžioklės žinovas sako, kad labai gaila dėl priešiškai nusiteikusių visuomenininkų veiksmų, tačiau medžiotojai nuo šiol žada irgi daugiau nebetylėti – viešinti jų išpuolius, taikiai išreikšti savo nuomonę, aktyviau reikštis socialiniuose tinkluose ir kitur, kad visuomenėje būtų ištransliuota ir išgirstos abiejų pusių nuomonės, ne vien aktyvistų visuomenininkų.

    Penktadienį prie Aplinkos apsaugos ministerijos surengtame medžiotojų mitinge „Mes už taisyklingą ir etišką medžioklę“ dalyvavo apie 100 žmonių iš visos šalies, o tarp kurių buvo keturi ir mūsų rajono medžiotojai: Pavingrupio medžiotojų klubo vadovas Jaunius Stonkus ir du klubo nariai bei vienas medžiotojas iš Lekėčių.

    Šakių medžiotojų ir žvejų draugijos medžioklės žinovas, žuvininkas Gintautas Liepuonis sako, kad medžiotojai pradės viešinti priešiškai nusiteikusių visuomenininkų, aktyvistų veiksmus ir elgiasį tiek įvairiausiais renginiuose, tiek socialiniuose tinkluose, primindami ir apie savo, medžiotojų, teises.

  • Aš medžiotojas ir tuom didžiuojuosi!

    Aš medžiotojas ir tuom didžiuojuosi!

    Taigi, ilgai lauktas rezultatas pagaliau pasiektas, medžiojimas šiai dienai yra populiariausias užsiėmimas Lietuvoje. Taip, tikrai, tai populiariausias užsiėmimas šiai dienai, tik gaila, kad ne dėl to jog mūsų būtų daugiausia ant šios žemelės ir tikrai ne dėl to, kad tai buvo pasiekta garbinga veikla. Nors ir aš medžiotojas, bet vis tiek tuom didžiuojuosi!!!

    Taigi, kas yra tas mistinis populiariausias medžiotojas? Visų pirma medžiotojas tai ne specialybė ar pareigos, tačiau medžiotoju gali būti bet kas, bet kurios specialybės ar pareigų žmogus. Tad, medžiotoju gali būti stalius, šaltkalvis, buhalteris ar net grožio specialistė, gali būti direktorius, brigadininkas, kariuomenės ar net kuopos vadas, gali būti miesto tarybos ar įmonės valdybos narys, politikas, verslininkas ar šiaip ant bačkos politikuojantis ir net influenceris.

    Taip, platus pasirinkimas tarp tų norinčių būti medžiotojais, jau nekalbant apie tikėjimą ar lytinę orientaciją. Taigi, šis užsiėmimas vienija daugelio specialybių, pareigų, ir net skirtingų tikėjimų ir gyvenimo būdų žmones, kuriuos vienija vienas pomėgis, tai medžioklė, tame tarpe ir mane. Ir ne medžiotojo vardas nusikalsta, ne specialybė, ne pareigos, ne tikėjimo pobūdis, o tiesiog žmogus. Todėl ir būti medžiotoju man ne gėda, atvirkščiai – aš tuom didžiuojuosi.

    Ir man nesvarbu, kad koks politikas ar verslininkas neskirdamas žvėrių, bet save vadindami medžiotojais sumedžioja ne tą, aš juk ne toks. Ir man nesvarbu, kad visuomenė puse lūpų kreivai šypsosi, o iš nugaros bado pirštais, juk aš ne toks. Aš nesu medžiotojas tam, kad sutvarkyčiau savo reikaliukus, nesu medžiotojas tam, kad manęs badas nekankintų, nesu medžiotojas tam, kad man garbės trūktų. Aš esu medžiotojas, nes man tai patinka.

    Medžioklė tai ne vien tik šūvis, po kurio paprastai romantika išgaruoja, medžioklė tai ne vien bokštelio sėdynės šildymas prie jaukyklos, medžioklė tai daug daugiau. Tai gamtos pažinimo ir supratimo menas, tu privalai mokėti skaityti jos ženklus, kurie tau viską sufleruoja. Rėkiantis kėkštas miške tau praneša, kad kažkas artėja, nors žingsnių traškesio dar negirdi.

    Aukštai nukąstos medelių viršūnės tau sufleruoja, jog kažkada čia buvo briedis, kaplių žymės ant nemažos nužievintos drebulės dažniausias elnio pėdsakas, o nužievintas ąžuoliukas dažniausiai briedžio darbas, prie išvartos jau renkasi visi ir stirna su vaikais ateina. Žiūrėk čia jaunas beržas, alksnis ar karklai nutrinta žieve tai stirnino darbas, vestuvėms ruošėsi jisai. Nulaužta ir suniokota eglutė šalia biržės bei alksniai nemaži, kažkur šalia taurusis turėtų būti, aikštelė ištrypta čia pat, kur nors, ant šios kalvelės. Tik briedis keistas, jis vis kelionėje, turbūt šeivamedžio žievė jį veikia taip.

    Čia trakšt, čia triokšt, čia barkšt, čia pūkšt, pfuuū, čia švilpt, čia kvakt, čia muoū, visi garsai pažįstami. Čia skruzdėlynas išardytas, tai šerno darbas, širšių lizdas iškapstytas jau bus barsukas pasistengęs, čia paukščio lizdas išdraskytas, kažkur čia kiaunė aiškiai.

    Visi ženklai byloja jog esi ne vienas čia, tik perskaityti juos mokėti reikia. Čia elnio pėdos, štai ir stirnos, o va ir briedžio kanopa. Štai lapės įspaudas, usūrinio, o kas ta? Ilgais nagais lyg damos priaugintais, bet pėda panaši į lapės, na gal kiek didesnė, barsukas juk.

    Eini mišku, skaitai tau paliktus ženklus lyg knygą atverstą ir taip malonu, kad juos pažįsti.
    Skirtingas metų laikas, skirtinga žvėrių elgsena ir skirtingi jų poreikiai sukuria skirtingus jų buvimo ženklus. Sumedžioti gyvūną pažįstant gamtą ir mokant ją skaityti nėra sudėtingas reikalas, bet reikalaujantis nemažo pasiruošimo ir žinių, o dar reikia sumedžioti ir korektiškai – čia žiūrėk jaunas, o šis perspektyvus, na pagaliau, šis yra tas!

    Va, tai ir yra medžioklė – gamtos pažinimas, o jis, tas, kuris tai moka daryti ir yra medžiotojas. O tie, kurie save vadina medžiotojais, bet medžioja tik dėl savų reikaliukų sutvarkymo, kurie neskiria ne tik žvėrių paliekamų ženklų gamtoje, bet ir pačių žvėrių, tie, kurie medžioja tik dėl maisto, jie tiesiog – tik medžiotojo bilietą turi.

    Aš medžiotojas ir tuom didžiuojuosi!

    „Miske.lt“
    Medžiotojas