Žyma: Aktualu

  • Kaip vilioti stirninus rujos metu?

    Kaip vilioti stirninus rujos metu?

    Stirninų medžioklė kiekvienais metais vis labiau populiarėja, todėl  daugelis medžiotojų su nekantrumu laukia stirninų medžioklės sezono  pradžios. Stirninai nebėra licencijuojami, todėl medžiotojų klubai patys  sprendžia kiek ir kokių stirninų sumedžioti. Stirninų medžioklės sezono  pradžioje reikėtų stengtis sumedžioti selekcinius individus, kad jie  nedalyvauti rujoje ir nepaliktų palikuonių su prastais genais, o rujos  pabaigoje jau galima ieškoti svajonių trofėjaus.

    Šiame straipsnyje pasidalinsiu praktiniais patarimais, kaip  prisivilioti brandžius stirninus rujos metu, kaip išsirinkti  tinkamiausią vilioklį, kur ir kada ieškoti stirninų.

    Noriu atkreipti, kad šiame straipsnyje aš  remiuosi į savo asmeninę patirtį stirninų medžioklėse. Nuo tada kaip  pradėjau domėtis stirninų medžioklėmis juos viliojant su viliokliais,  perskaičiau ne vieną straipsnį, peržiūrėjau daugybe video, tačiau  pasigesdavau konkrečios informacijos kas veikia geriausiai. Straipsniai  dažnai rašomi reklamos tikslais, norit pareklamuoti vieną ar kitą prekę,  todėl objektyvumo tokiais atvejais būna ne daug.

    Kada medžioti selekcinius ir trofėjinius stirninus?

    Kaip ir minėjau straipsnio pradžioje, selekcinius stirninus stenkitės  sumedžioti sezono pradžioje, kad jie nepaliktu prasto genofondo, o trofėjinius stirninus reikėtų medžioti pačioje rujos pabaigoje, kad jie  spėtų pasidalinti savo genais ir paliktu palikuonių. Taip medžiodami  „išsivalysite“ stirninų populiaciją ir ateityje padidinsite trofėjinių  stirninų skaičių.

    Kada pradėti vilioti stirninus?

    Įvairiuose šaltiniuose kalbama, kad stirninus galima pradėti vilioti  nuo liepos vidurio. Viliojant liepos viduryje greičiausiai prisikviesite  stirną o ne stirniną. Kaip žinote stirnos būna su jaunikliais, todėl  taip pat puikiai reaguoja į vilioklį jei skleidžiate jauniklio garsą. Be  abejo galite patraukti ir jaunų stirninų dėmesį, tačiau mūsų tikslas ne  jie. Per pastaruosius kelerius metus, pastebėjau, kad stirninų ruja  preliminariai prasidėta nuo liepos 25d. ir tęsiasi iki rugpjūčio vidurio. Rujos pradžia ir trukmė gali skirtis skirtinguose Lietuvos  rajonuose, todėl reikėtų stebėti kaip elgiasi stirninai būtent pas jus.

    Rujos pradžioje didžioji dalis patelių nėra apvaisintos, todėl  stirninai turi daug pasirinkimo ir laikosi šalia jų. Prisivilioti tokį  stirniną bei atitraukti jį nuo panelės gali būti sudėtinga, bet mūsų  tikslas juk yra, kad gražūs stirninai paliktų kuo daugiau palikuonių,  todėl ir skubėti jų sumedžioti nereikėtų. 

    Ruja vidutiniškai trunka apie dvi savaites ir medžioklės sėkmė rujai  baigiantis tik didėja. Antroje rujos pusėje didžioji dalis patelių jau  apvaisintos ir pasitraukia iš rujos. Tuo tarpu stirninams noro poruotis  netrūksta ir jie aktyviai užsiima patelių paieškomis. Būtent šiuo metu  yra daugiausiai šansų prisivilioti stirninus. Galima būtų sakyti, kad  stirninus tikslingiausia vilioti nuo rugpjūčio pradžios iki vidurio.

    Viliojimo vieta ir maskavimasis

    Viliojimo vieta priklauso nuo to ar gerai pažįstate savo medžioklės  plotus, ar padarėte namų darbus ir žinote kur laikosi jūsų norimas  stirninas. Jei namų darbų nepadarėte bet kokiu atveju metai iš metų  stirninai laikosi panašiai tose pačiose vietose, tad jei prieš metus tam  tikroje vietoje matėte norimą laimikį yra prasmės patikrinti tą vietą.

    Visais atvejais yra svarbiau gerai matyti aplinką nei gerai  pasislėpti. Maskavimasis be abejo suteiks jums pranašumo, bet jei  užsimaskavę turėsite prastą matomumą, geriau rinkitės vietą kur gerai ir  greitai galėsite pastebėti stirniną. Jei yra galimybė pasislėpkite  šešėlyje, aukštoje žolėje, krūmuose, apsirenkite maskuojama aprangą.

    Medžiojant pamiškėse stirninai greičiausiai laikysis miško  pakraštyje, bet būtinai atkreipkite dėmesį į melioracijos griovius –  stirninai juos mėgsta. Jei medžiojate miške, rinkitės dviejų trijų metų  kirtimus.

    Paros laikas ir oras

    Čia teorijų ir pastebėjimų kurie prieštarauja vienas kitam apstu. Rujos laikas labai priklauso nuo plotų subtilybių. 

    Jei jūsų plotuose didelis žmonių aktyvumas, daug dviratininkų,  vaikščiotojų,  bandyti vilioti dieną greičiausiai bus beprasmiška ir  reikėtų rinktis vakarą arba ankstyvą rytą. Tas pats galioja ir orui.  Gražiomis dienomis žmonių aktyvumas bus didelis todėl daugiau šansų  turėsite prastesniu oru. Medžioklės plotuose kurie yra toliau nuo kaimų  ar miestų, ruja gali vykti visa dieną ir sustoti tik vidurdienį, kaip  būna labai karštą. 

    Slėgis taip gali būti vienas iš rodiklių. Aukštas slėgis paprastai  laikosi tada, kai geros oro sąlygos, nedidelė drėgmė, vėsios naktys ir  šiltos dienos, o tai puikios sąlygos rujai ir viliojimui.

    Kaip žinote ruja vyksta ir naktį, bet tai priklauso nuo pačios  nakties. Jei naktis tamsi ruja greičiausiai nevyks ir persikels į  ankstyvą rytą. Jei naktis šviesi, stirninai per naktį nusilakstys ir  ryte judesio bus nedaug. Tokiu atveju sėkmę galima bandyti vidurdienį ar  vakare.

    Vilioklio pasirinkimas

    Išbandžiau krūvą įvairiausių vilioklių, nuo pačių paprasčiausių iki  rankų darbo pagamintų iš stirnino rago. Manau bus prieštaraujančių, bet  pasakysiu taip, didelio skirtumo rezultatui aš nepastebėjau. Jei  pataikėte ant rujos įkarščio tai prisivilioti stirniną galite su  „cypinančiais stabdžiais“.

    „Buttalo roe deer“ vilioklis stirninams

    Turiu kelis mėgstamus vilioklius. Pirmas jų tai guminis „Buttalo roe deer“ vilioklis, kaina apie 40€. Juo patogu vilioti ir galima išgauti jauniklio garsą, patelės grasą ir patelės streso garsą. Šio vilioklio naudojimas yra ganėtinai paprastas, nereikalaujantis daug įgūdžių.

    „Nordik roe call“ vilioklis

    Antrasis tai „Nordik roe call“ vilioklis, kaina apie 30€. Su juo galima išgauti jauniklio garsą, jaunos patelės garsą, senos patelės garsą ir patelės streso garsą. Su šiuo viliokliu išgausite daugiau garsų nei su pirmu, tačiau jo naudojimas yra sudėtingesnis.

    Vienas populiariausių vilioklių medžiotojų tarpe, yra šis medinis vilioklis su varžteliu. Su juo galima išgauti jauniklio ir patelės garsus. Garso tembras reguliuojamas varžtelio pagalba. Paprastas ir efektyvus vilioklis kurio kaina tik apie 10€. Jei jūs esate pradedantysis stirninų viliojime, rekomenduočiau rinktis šį vilioklį.

    Viliojimas

    Atvykus į medžioklės vietą pradėti stirnas vilioti reikia ne iš  karto, o po kokių 15 minučių, kad viskas nurimtų. Pirmieji bandymai turi  būti atsargūs ir tylūs. Stirninas gali būti visai netoli ir garsus  viliojimas sukels jam nerimą ir gali išduoti apgaulę. Tarp viliojimų  darykite 15 – 20 min. pertraukas. Jei po to laiko nematote stirnino,  galite vilioti šiek tiek drąsiau ir grasiau. Vilioklio negalima naudoti  tankiai ir vilioti labai garsiai, pakanka 4 – 5 signalų ir laukite  rezultato. 

    Pradėkite vilioti jauniklio cypsėjimu, tada sekančioje serijoje  pereikite ant pateles garso.  Siūlyčiau daryti 3 serijas ir galite  judėti į kitą vietą. Tarp cypsėjimų darykite 5 – 10 sekundžių tarpą.  Stenkitės paskleisti garsą į visas puses. Ne kartą man stirninas yra  atėjęs iš nugaros.

    Galimas ir kitas viliojimo variantas – agresyvus viliojimas (pavyzdys).  Šį būdą rekomenduočiau naudoti tik tada kaip stirniną matote bet jis  neina link jūsų viliojant paprastai. Cypsite patelės garsu, ganėtinai  garsiai, kas 1 – 3 sek., 5 – 6 kartus ir stebite stirnino reakciją. Jei  reakcijos nėra einate „va bank“ ir pradedat skleisti patelės streso  garsą.

    Aktyviausiai į viliojimą reaguoja jauni ir silpni individai. Kartais  jie sugadiną visą procesą, nes pamatę jus pradeda „loti“ ir praneša  kitiems patinams apie pavojų. Be abejo jei tai selekcinis stirninas,  niekas netrukto sumedžioti ir tokį laimikį, tuo pačiu atliksite  selekciją.

    Štai tokie patarimai ir pastebėjimai apie stirninų viliojimą šį  kartą. Galima būtų temą pratęsti, nes tikrai dar yra apie ką pakalbėti,  bet atidėkime tai kitam kartui. Gražių akimirkų medžioklėse!

    Turinys sukurtas ,,Miske.lt” Patreonų lėšomis. Prisidėkite prie turinio kūrimo ir tapkite mūsų Patreonu: https://www.patreon.com/medziokle

  • Užregistruotas Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas

    Užregistruotas Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas

    Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos (toliau – Gyvūnų gerovės ir apsaugos) įstatymo 3 ir 4 straipsnio pakeitimo projekto bei Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio pakeitimo projekto rengimą paskatino vis dar paplitusi praktika dresūroje naudoti skausmą  ir baimę keliančias priemones (dygliuoti, smaugiamieji, elektriniai antkakliai) ir veiksmus (judesiais, gestais, garso priemonėmis ir kitais būdais).

    Nors skausmo ir baimės sukėlimas dresūros, mokymu metu šiandien, pagal galiojančius teisės aktus traktuojamas kaip žiaurus elgesys su gyvūnu, tačiau tai sukeliančias priemones ir metodus daugelis Lietuvoje veikiančių dresuotojų bei gyvūnų šeimininkų aktyviai naudoja.

    Tarptautinės veterinarų organizacijos rekomenduoja atsisakyti dresūroje naudoti dygliuotus, smaugiamuosius, elektrinius atkaklius. 

    Elektriniai antkakliai su elektrošoku yra uždrausti Danijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, Slovėnijoje, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje. Griežti, dygliuoti antkakliai taip pat draudžiami Norvegijoje, Danijoje, Švedijoje, kai kuriuose Ispanijos regionuose. Visą dokumento tekstą rasite čia.

    1 straipsnis. 346 straipsnio pakeitimas

    1. Pakeisti 346 straipsnį ir jį papildyti nauja 20 dalimi:
      „20. Disponavimas ir prekyba dygliuotais, elektriniais, smaugiamaisiais antkakliais užtraukia baudą asmeniui nuo penkiasdešimt iki šimto penkiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų iki dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų“.
    2. Pakeisti 346 straipsnį ir jį papildyti nauja 21 dalimi:
      „21. Šio straipsnio 20 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmeniui nuo šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų iki trijų tūkstančių dviejų šimtų eurų“.

    Projekto lyginamasis variantas.

    Parengė: Seimo narys Linas Jonauskas, Seimo narys Andrius Mazuronis, Seimo narys Eugenijus Sabutis, Seimo narė Aistė Gedvilienė, Seimo narė Orinta Leiputė, Seimo narys Andrius Vyšniauskas, Seimo narė Ligita Girskienė, Seimo narė Dalia Asanavičiūtė, Seimo narys Tomas Bičiūnas.

  • Medžiotojams – elektroninės priemonės vietoje kalno popierių

    Medžiotojams – elektroninės priemonės vietoje kalno popierių

    Visi duomenys apie medžioklę po kelių metų bus kaupiami vienoje vietoje – dabar Aplinkos ministerijos kuriamoje Biologinės įvairovės informacinėje platformoje (BIIP). Šioje informacijos apie biologinę įvairovę rinkimo, tvarkymo, analizės ir pateikimo visuomenei sistemoje medžioklės modulis apims visus jos procesus, pradedant sumedžiojimo limitų planavimu ir baigiant medžioklės bei laimikio registravimu. 

    „Medžioklės lapai taps elektroniniai. Tai leis saugiau jaustis ir patiems burelių nariams, ir tiksliau vykdyti medžiotojų kontrolę“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

    Pagrindinis ministerijos siekis – atsisakyti popierinių dokumentų, perkeliant visą informaciją apie medžioklę į elektroninę erdvę. „Medžiotojams nebereikės spausdinti ir pildyti ranka medžioklės lapų, prašymų nustatyti limitus, ataskaitų apie sumedžiotus žvėris“, – sako Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius. 

    Pasak jo, medžioklės limitų planavimas bus gerokai paprastesnis. Juos nustatančioms savivaldybių komisijoms nereikės gaišti laiko posėdžiams, pildyti dokumentų, jų siuntinėti, sukti galvą, kaip pranešti apie savo sprendimus medžiotojams. Viskas bus matoma vienoje informacinėje sistemoje. Siūloma, kad medžiotojai prašymą nustatyti žvėrių limitus galėtų įkelti tiesiai į BIIP medžioklės modulį. Pokomisijos posėdžio jie joje matytų, kiek ir kokių žvėrių gali sumedžioti sezono metu. 

    Yra ir kitų privalumų – šiuos procesus galės stebėti visi besidomintys, vienoje vietoje bus matomi duomenys apie visus pastaraisiais metais nustatytus medžioklės limitus atskirų medžioklės plotų naudotojams, bendras leidžiamų sumedžioti gyvūnų skaičius. Todėl ši informacija bus patikimesnė, skaidresnė.

    Tai palengvins darbą medžiokles kontroliuojantiems aplinkos apsaugos pareigūnams. Užuot tikrinę informaciją ir siuntinėję ataskaitas, jie galės užsiimti svarbesne veikla. Be to, pasak Algirdo Klimavičiaus, bus užtikrintas grįžtamasis ryšys tarp medžioklės plotų naudotojų ir medžioklę kontroliuojančių institucijų.

    Tikimasi, kad BIIP padės sumažinti brakonieriavimo mastą, palengvins vykdomų medžioklių registraciją ir sumedžiotų žvėrių apskaitą. Svarstoma galimybė pasitelkti mobilias aplikacijas, panašias į naudojamas automobiliams parkuoti. Medžiotojas ir prieš medžioklę, ir ją baigęs, ir prieš kraudamas į automobilį sumedžiotą žvėrį apie tai praneštų SMS žinutėmis į specialų serverį.

    Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai šią informaciją matytų savo mobiliuosiuose telefonuose. Tai padėtų išvengti piktnaudžiavimo. Ne paslaptis, kad kai kurie medžiotojai laimikį medžioklės lape pažymi, tik kai juos sustabdo gamtos apsaugos inspektoriai. Nebebūtų įmanoma padidinti ir sumedžiotų sezono metu žvėrių skaičiaus, siekiant priartinti jį prie limitų ir taip vengiant medžiojamų gyvūnų miškui padarytos žalos atlyginimo.

    Medžioklės modulis apimtų ir didžiųjų plėšrūnų apskaitą, sudarytų galimybes prie jos prisijungti plačiajai visuomenei ir teikti informaciją apie šiuos gyvūnus. Kuo daugiau žmonių įsitrauks, tuo apskaita bus patikimesnė ir kokybiškesnė.

    „Pasenęs ir neefektyvus medžioklės apskaitos būdas bus pakeistas skaitmeniniu“, – teigia Laimis Runkevičius, BIIP projekto IT grupės vadovas. Be to, turėsime išsamią statistiką apie medžiokles, sumedžiotus žvėris realiu laiku – žinosime, kiek ir kur vyksta medžioklių. Tai leis efektyviau jas kontroliuoti, bus aišku, kokiu metų laiku kokiuose miškuose ir kiek sumedžiota žvėrių.“

    Medžioklės modulis – tai tik vienas iš daugiau kaip dešimties būsimos BIIP modulių. Planuojama, kad jis pradės veikti 2023 metais. 

    BIIP sukurti skirta 1,8 mln. eurų iš ES sanglaudos fondų lėšų.

  • Atrankinė stirninų medžioklė

    Atrankinė stirninų medžioklė

    Prasidėjus stirninų medžioklės sezonui „Tauro ragas“ laidoje kalbama apie atrankinę stirninų medžioklę. Laidoje kalbinamas CIC trofėjų ekspertas ir taksidermistas Dovidas Songaila, papasakos apie selekcijos principus.