Rytoj, spalio 10 d., šeštadienį, Raudonės pilyje, Jurbarko rajone, vyks Šv. Huberto – medžiotojų globėjo – minėjimo šventė „Medžiotojų diena“. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija kviečia atvykti medžiotojus, jų šeimas ir visus, kuriems įdomios medžioklės tradicijos bei gamta.
Pagal papildytą renginio programą, 10.00–13.00 val. numatytas Šv. Huberto žygis su pėsčiųjų klubu „Žygių magija“. 11.00 val. Raudonės miestelyje prasidės iškilminga eisena, lydima medžioklinių ragų ansamblių. 11.20 val. pilies vidiniame kiemelyje bus aukojamos šv. Mišios, o nuo 12.00 val. vyks sveikinimai, padėkos ir apdovanojimai.
Atvykstančioms šeimoms verta atkreipti dėmesį į projekto „Vaikai gamtoje“ edukacijas: jos Raudonės pilyje vyks 11.00–14.00 val. Organizatoriai informuoja, kad edukacijos bus filmuojamos ir fotografuojamos, o vaizdo medžiaga naudojama projekto veikloms viešinti.
Nuo 13.00 val. programoje numatyta medžioklinių ragų muzika, Medžiotojiškos sriubos virimo čempionatas ir kraujo donorystės akcija „Medžiotojai donuoja“. Bus pristatyta Artūro Rimkaus dovana – pirmieji eksponatai kuriamai Raudonės pilies medžioklės trofėjų menei.
Medžioklinių ragų muzikos programoje „Medžioklei valio!“ dalyvaus Aukštaitijos medžioklės ragų ansamblis „Medeina“, Mažosios Lietuvos medžioklės ragų ansamblis „Kurtinys“ ir dirigentas Kazys Daugėla.
14.00–14.30 val. koncertuos grupė „Medžiotojų Trio“. Jos pasirodymas papildys medžiotojų bendruomenei skirtą muzikinę programą, o 14.30 val. prasidės sriubos virimo čempionato nugalėtojų paskelbimas ir apdovanojimai.
15.00–16.00 val. numatytas Ryčio Cicino koncertas, 16.00–17.15 val. pasirodys grupė „Dinamika“. Nuo 17.15 iki 19.00 val. šventę pratęs šokiai su DJ Indigo.
Renginys vyks Raudonės pilyje ir jos prieigose. Generalinis šventės rėmėjas – „Pulsar“.
Artėjant naujam Europos Sąjungos švininių šratų ribojimui, Vokietijos medžiotojų asociacija (DJV) ragina valstybę padėti šaudykloms prisitaikyti: finansuoti reikalingas investicijas ir spartinti leidimų išdavimą. Spalio 8 d. paskelbtame pranešime organizacija pabrėžia, kad prieinamas šaudyklų tinklas būtinas reguliarioms treniruotėms ir atsakingai medžioklei. Šis reikalavimas aktualus ir Lietuvos diskusijai apie šaudyklų veiklos stabdymą bei administracines kliūtis.
DJV teigimu, daug šaudyklų reikės atnaujinti arba pertvarkyti, kad jose būtų galima naudoti alternatyvius šratus. Asociacija kreipiasi į federalinę valdžią ir žemių vyriausybes, prašydama finansinės paramos bei greitesnių leidimų procedūrų.
Asociacija nurodo, kad numatytas septynerių metų pereinamasis laikotarpis suteikia laiko pasirengti. Jos prezidento Helmuto Dammanno-Tamke vertinimu, šį laiką reikia panaudoti medžiotojams ir šaudykloms pritaikyti prie naujų reikalavimų.
Pagal DJV pateiktą būsimo reguliavimo aprašymą, lauko šaudyklose būtų galima toliau naudoti 1,9–2,6 mm skersmens švininius šratus, jeigu būtų vykdomi nustatyti aplinkosaugos reikalavimai. Tarp jų – švino sulaikymas, panaudotų šratų surinkimas bent kas trejus metus ir dirvožemio bei vandens stebėsena. Konkrečias sąlygas ir terminus reikės vertinti pagal paskelbtą galutinį reglamentą.
Lietuvoje šaudyklų infrastruktūros problemos viešai keliamos jau kurį laiką. LRT paskelbtame BNS 2025 m. birželio 13 d. pranešime aprašytas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdis, kuriame šaudyklų atstovai kritikavo sunkiai įgyvendinamus aplinkosaugos reikalavimus. Aptartos triukšmo, švino normų ir šaudmenų atliekų tvarkymo problemos. Išklausęs suinteresuotas puses, komitetas nutarė kreiptis į Vyriausybę dėl tarpinstitucinės darbo grupės sudarymo.
Veiklos sustabdymo proporcingumą kritikavo ir Aplinkos ministerijos kancleris Povilas Poderskis. Miske.lt 2026 m. gegužės 26 d. paskelbtame jo komentare aptarta penkiolika metų Kėdainių rajone veikusi šaudykla, kurios veikla sustabdyta dėl neatlikto poveikio aplinkai vertinimo. Autorius pabrėžė, kad institucijos veikė teisėtai, tačiau bendrą rezultatą vertino kaip neproporcingą.
P. Poderskis siūlė, nesant realaus, tiesioginio ir reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai ar grėsmės sveikatai, suteikti terminą poveikio aplinkai vertinimui atlikti. Jis taip pat ragino geriau koordinuoti institucijų patikrinimus. Gegužę paskelbtose įžvalgose kancleris kėlė klausimą, kaip suderinti aplinkos apsaugą su galimybe tęsti veiklą šalinant procedūrinius trūkumus.
Vokietijos medžiotojų reikalavimas Lietuvos diskusijai suteikia konkretų orientyrą: naujus aplinkosaugos reikalavimus turi lydėti praktiškai įgyvendinami sprendimai, aiškūs terminai ir pagalba infrastruktūrai atnaujinti. Šaudyklų savininkams tenka pareiga valdyti triukšmą bei taršą, o valstybei – užtikrinti nuoseklias ir proporcingas procedūras. Vertinant reguliavimą svarbu klausti, ar jis leidžia pašalinti trūkumus ir išsaugoti saugiam šaudymo mokymui reikalingą infrastruktūrą.
Sumedžiotos anties nuotrauka gali tapti duomenų šaltiniu mokslininkams. Vokietijoje medžiotojai programėlėje „Tierfund-Kataster“ standartizuotomis nuotraukomis dokumentuoja didžiąsias antis, o tyrėjai pagal plunksnų požymius nustato jų amžių ir lytį. Apie pirmuosius visos šalies stebėsenos rezultatus spalio 8 d. pranešė Vokietijos medžiotojų asociacija (DJV).
Per pirmuosius nacionalinės stebėsenos metus užregistruota daugiau kaip 400 didžiųjų ančių. Maždaug 70 proc. jų buvo jaunikliai. DJV tai vertina kaip gero ankstesnių metų veisimosi rezultato požymį. Vis dėlto sumedžiotų paukščių imtis savaime neparodo visos populiacijos dydžio ar jos būklės.
Metodo patikimumui įvertinti tyrėjai sudarė atskirą 100 ančių palyginamąją imtį. Pirmiausia amžius nustatytas tiesiogiai apžiūrėjus paukščius, paskui jie nufotografuoti. Po kelių savaičių amžius vertintas dar kartą, jau tik pagal nuotraukas. Tinkamai amžiaus grupei priskirta 90 proc. ančių, o jaunikliai teisingai atpažinti daugiau kaip 95 proc. atvejų.
Šie rodikliai nusako amžiaus nustatymo tikslumą tirtoje imtyje. Jų negalima tapatinti su visos ančių populiacijos apskaitos tikslumu.
Projektą vykdo Šlėzvigo-Holšteino ir Žemutinės Saksonijos medžiotojų organizacijos bei Gyseno Justuso Liebigo universitetas. DJV pabrėžia, kad patikimoms ilgalaikėms išvadoms būtina stebėseną tęsti kasmet ir registruoti visą sumedžiotų ančių laimikį. Ateityje planuojama pasitelkti dirbtinį intelektą amžiui nustatyti.
Europos Sąjungos švininių šratų ribojimo procedūra artėja prie galutinio priėmimo. Europos medžioklės ir laukinės faunos apsaugos asociacijų federacija FACE spalio 8 d. pranešė, kad Europos Parlamentas Strasbūre baigė svarstyti siūlomą ribojimą, o prieštaravimai jam nebuvo palaikyti.
Federacijos duomenimis, svarstant pasiūlymą pereinamasis laikotarpis pratęstas nuo trejų iki septynerių metų. Graižtvinių ginklų kulkos ir lygiavamzdžių ginklų kulkos iš ribojimo apimties išbrauktos. Taigi pranešimas susijęs su švininių šratų reguliavimu, o ne visų švininių šaudmenų draudimu.
FACE paaiškina, kad, pasiekus šiuos pakeitimus, jos nariai susitarė palaikyti pakoreguotą tekstą. Organizacijos vertinimu, grąžinus pasiūlymą Europos Komisijai būtų kilusi rizika sulaukti platesnio ribojimo ir medžiotojams mažiau palankių sąlygų.
Pranešime nurodoma, kad patikros laikotarpis baigiasi spalio 10 d., o reglamento paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje tikimasi artimiausiomis savaitėmis. Tai procedūros eigos pranešimas: konkrečias įsigaliojimo ir taikymo datas reikės vertinti pagal paskelbtą galutinį teisės aktą.
FACE prezidentas Laurensas Hoedemakeris pabrėžia, kad pereinamąjį laikotarpį būtina panaudoti pasirengimui: užtikrinti kokybiškų bešvinių šratų prieinamumą, aiškią informaciją ir praktinę pagalbą medžiotojams. Federacija ketina su savo nariais keistis patirtimi ir padėti pasirengti pokyčiams.
Seimo Aplinkos apsaugos komitetas spalio 7 d. vienbalsiai pritarė Medžioklės įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma drausti laikyti, gaminti, pirkti ar parduoti gyvūnų galūnes suspaudžiančius spąstus ir medžiojamiesiems gyvūnams gaudyti skirtas kilpas. Komitetas pateikė patobulintą projektą XVP-1445(2), kuriame taip pat tikslinama pareiga medžioklėje turėti dokumentus.
Projekte numatyta galūnes suspaudžiančius spąstus aiškiai įrašyti į draudžiamų medžioklėje naudoti įrankių sąrašą. Jų ir kilpų laikymo, gaminimo, pirkimo bei pardavimo draudimas būtų įtvirtintas atskirame įstatymo straipsnyje. Išimtis numatyta šių įrankių eksponavimui muziejuose ir edukaciniuose renginiuose.
Siūlomos nuostatos apima būtent gyvūnų galūnes suspaudžiančius spąstus, todėl jų nereikėtų suprasti kaip visų rūšių spąstų draudimo.
Aiškinamajame rašte nurodoma, kad pataisomis siekiama sustiprinti aplinkos apsaugos kontrolę ir užkirsti kelią prekybai nehumaniškais gaudymo įrankiais. Projektą parengė Seimo narys Linas Jonauskas kartu su Aplinkos ministerija.
Vertindamas pirminį projektą, Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pažymėjo, kad galūnes suspaudžiančių spąstų naudojimą jau draudžia tiesiogiai taikomas Europos Sąjungos reglamentas. Todėl papildomą naudojimo draudimą įstatyme jis laikė pertekliniu.
Komitetas šiai pastabai pritarė iš dalies ir draudimą laikyti, gaminti, pirkti bei parduoti šiuos įrankius perkėlė į atskirą straipsnį. Komiteto argumentuose nurodyta, kad Medžioklės įstatymas nesuteikia aplinkos ministrui įgaliojimų nustatyti tokius apyvartos apribojimus, todėl Medžioklės taisyklėse įtvirtinto draudimo laikyti ar parduoti kilpas teisėtumas gali būti ginčijamas teisme.
Lydinčiu Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projektu XVP-1446 siūloma už kilpų ir galūnes suspaudžiančių spąstų laikymą, gaminimą, pirkimą ar pardavimą, išskyrus numatytą eksponavimo išimtį, nustatyti 600–1 700 eurų baudą. Šias siūlomas sankcijas Seimas pristatė rugsėjo 24 d. pranešime.
Kita pataisų dalis susijusi su medžioklės dokumentais. Vietoje pareigos medžiojant su savimi turėti medžiotojo bilietą ir kitus nustatytus dokumentus siūloma įrašyti pareigą turėti Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse nustatytus dokumentus. Aiškinamajame rašte šis pakeitimas siejamas su dokumentų skaitmeninimu.
Teisės departamentas atkreipė dėmesį, kad skaitmeninius medžiotojo bilietus ir elektroninius medžioklės lapus galima naudoti jau pagal galiojančią tvarką, todėl pakeitimą laikė netikslingu. Komitetas šiai pastabai nepritarė: jo vertinimu, formuluotę reikia patikslinti dėl teisinio aiškumo ir suderinti su kitų įstatymų nuostatomis. Taigi projektu nesukuriama pati galimybė naudoti elektroninius medžioklės dokumentus.
Teisingumo ministerijos siūlymui papildyti įstatymo priedą nuoroda į galūnes suspaudžiančių spąstų naudojimą draudžiantį ES reglamentą komitetas pritarė.
Už komiteto sprendimą balsavo septyni nariai, prieš balsavusių ir susilaikiusių nebuvo. Projekte siūloma nustatyti, kad pataisos įsigaliotų 2027 m. sausio 1 d., o aplinkos ministrui įgyvendinamuosius teisės aktus priimti iki 2026 m. gruodžio 31 d. Komiteto pritarimas dar nereiškia, kad pataisos priimtos: galutinis sprendimas priklausys Seimui.
Seimas rugsėjo 24 d. po pateikimo pritarė Medžioklės įstatymo pataisų projektui XVP-1569. Juo siūloma apsaugoti medžioklės plotų naudotojus, kai jų naudojamos teritorijos sumažėja dėl ypatingos valstybinės svarbos projektų arba saugomų teritorijų plėtros.
Gegužės 28 d. įregistruotą projektą pateikė dešimties Seimo narių grupė. Juo numatoma keisti Medžioklės įstatymo 8 ir 10 straipsnius.
Projektą pristatęs Martynas Gedvilas atkreipė dėmesį, kad medžioklės plotų vienetas paprastai turi būti ne mažesnis kaip 1 000 hektarų. Valstybei paėmus dalį teritorijos arba joje uždraudus medžioti, naudotojai gali netekti dalies plotų dėl nuo jų nepriklausančių sprendimų.
Siūloma prarastą teritoriją pirmiausia kompensuoti kitu naudotojo neturinčiu medžioklės plotu. Jeigu tokios galimybės nebūtų, jau egzistuojančiam medžioklės plotų vienetui būtų leidžiama išlikti mažesniam nei 1 000 hektarų.
Taip pat siūloma nustatyti, kad valstybės poreikiams paimta žemė arba teritorija, kurioje medžioti draudžiama, nesuardytų medžioklės plotų vieneto vientisumo.
Už projektą po pateikimo balsavo 69 Seimo nariai, vienas buvo prieš, 20 susilaikė. Pagrindiniu jį svarstyti paskirtas Aplinkos apsaugos komitetas. Seimo pranešime tolesnis svarstymas plenariniame posėdyje numatytas gruodžio 1 d.
Pritarimas po pateikimo reiškia, kad projektas perduotas toliau svarstyti. Siūlomos nuostatos šiuo balsavimu netapo galiojančiu įstatymu.
Vyriausybė ritarė nutarimui, kuriuo Giraitės ginkluotės gamyklos antrosios šovinių gamybos linijos projektas pripažintas valstybei svarbiu. Preliminarus plėtros biudžetas siekia 36,37 mln. eurų, o naująją liniją planuojama paleisti 2027 m. trečiąjį ketvirtį.
Finansų ministerijos teigimu, suteiktas statusas sudarys sąlygas sparčiau vykdyti projektavimo, statybos ir kitas administracines procedūras. Įgyvendinus projektą numatoma padidinti šovinių gamybos pajėgumus ir išplėsti produkcijos asortimentą.
Gamykloje planuojama įrengti apie 2 800 kvadratinių metrų papildomų gamybos ir sandėliavimo patalpų. Du nauji gamybinio pastato priestatai užims apie 2 500 kvadratinių metrų. Juose bus laikomos žaliavos, vykdoma papildoma gamyba ir įrengtos elektrinių krautuvų laikymo patalpos. Pagamintos produkcijos sandėlį numatoma išplėsti dar 300 kvadratinių metrų.
Pagal paskelbtą darbų planą statybas ketinama baigti 2027 m. antrąjį ketvirtį. Po to būtų sumontuota ir paleista gamybos įranga. Projektą numatoma finansuoti bendrovės nuosavomis ir, prireikus, skolintomis lėšomis.
Apie antrosios linijos statybos pradžią Finansų ministerija pranešė rugpjūčio 28 d. Tuomet paskelbta, kad kartu bus įsigyta nauja gamybos įranga ir modernizuota kokybės kontrolės bei pagalbinė infrastruktūra. Ministerija nurodė siekį gamybos pajėgumus didinti nuo 2028 m. pradžios, o iki 2029 m. juos padvigubinti.
Rugpjūčio pranešime pateiktos ir finansinės prognozės: produkcijos pardavimo pajamos turėtų išaugti nuo 28 mln. eurų 2025 m. iki ne mažiau kaip 59 mln. eurų 2029 m. Šie skaičiai apibūdina planuojamą plėtros rezultatą.
Visos Giraitės ginkluotės gamyklos akcijos priklauso Lietuvos valstybei, o akcininkės teises ir pareigas įgyvendina Finansų ministerija. Ministerijos duomenimis, bendrovės produkcija eksportuojama į daugiau kaip 30 šalių.
Estijoje spalio 3 d. rytą sutriko elektroninės medžioklės sistemos JAHIS mobiliosios programėlės veikimas. Daliai medžiotojų nepavyko užregistruoti bendros medžioklės ar prie jos prisijungti, kitiems šie veiksmai užtruko gerokai ilgiau nei įprastai.
Apie sutrikimą spalio 7 d. Estijos medžiotojų draugijos (EJS) svetainėje paskelbė JAHIS informacinės sistemos vadovas Tõnu Petersonas. Jo teigimu, problemų sukėlė netikėtai didelė vienalaikė apkrova: piko metu sistema naudojosi daugiau kaip 5 000 medžiotojų, o aktyvių bendrų medžioklių buvo daugiau kaip 800.
Pasak JAHIS komandos, tokia apkrova įprastą viršijo dešimtis kartų, todėl sistema nespėjo pakankamai greitai apdoroti užklausų. Vis dėlto įvesti duomenys išliko – apie jų praradimą nepranešama. Spalio 4 d., sumažėjus apkrovai, sistema veikė be sutrikimų.
EJS nurodo, kad liepą įsigaliojus medžioklės teisės pakeitimams skaitmeniniai tapo ir medžioklės dalyvių sąrašai bei kiti dokumentai. Draugijos vertinimu, pereinamojo laikotarpio sistemoms išbandyti visoje šalyje nebuvo skirta, todėl trūkumus tenka šalinti jau naudojantis sistema.
JAHIS komanda skelbia optimizuojanti duomenų perdavimą tarp programėlės ir serverio bei užklausų apdorojimą. Kartu perspėjama, kad laikinų perkrovų gali pasitaikyti ir artimiausiais savaitgaliais. Nepavykus prisijungti prie medžioklės, naudotojams patariama po kelių minučių bandyti dar kartą.
Ūkinių gyvūnų laikytojai iki 2026 m. lapkričio 30 d. gali kreiptis paramos apsaugai nuo didžiųjų plėšrūnų. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) spalio 1 d. paskelbė kvietimą, kuriam skirta beveik 1,15 mln. eurų.
Pagal priemonę „Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos“ finansuojama prevencija: aptvarai, jų dalys, elektros tiekimo ir palaikymo įrenginiai bei aviganių įsigijimas. Tai nėra kompensacija už papjautus ar sužalotus gyvulius.
Aptvarams ir įrangai finansuojama 90 proc. tinkamų išlaidų be PVM. Vienam gavėjui per visą 2023–2027 metų strateginio plano laikotarpį numatyta iki 10 tūkst. eurų be PVM, o kartu įsigyjant aviganių – iki 12 tūkst. eurų be PVM.
Šunims taikomi atskiri fiksuotieji įkainiai: Podhalės aviganiui – iki 1 000 eurų, Vidurio Azijos aviganiui – iki 850 eurų be PVM. Galima įsigyti ne daugiau kaip du, iki keturių mėnesių amžiaus aviganius su kilmės dokumentais.
Parama skirta žemės ūkio veiklą vykdantiems, valdą įregistravusiems ir reikalavimus atitinkančius ūkinius gyvūnus laikantiems pareiškėjams. Būtina įvertinti ir savivaldybei taikomas sąlygas bei užtikrinti, kad tos pačios išlaidos nebūtų finansuojamos pakartotinai.
Paraiškos teikiamos per ŽŪMIS pranešimų funkciją arba kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašyti dokumentai siunčiami NMA elektroniniu paštu.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (LMŽD) kreipėsi į Aplinkos ministeriją dėl 2026–2027 metų sezonui siūlomo 318 vilkų sumedžiojimo limito. Draugijos vertinimu, trūksta pagrindimo, kaip šis limitas padėtų pasiekti Vilko apsaugos plane numatytus populiacijos valdymo tikslus. Kartu siūloma atsisakyti privalomo iltinio danties ir gimdos pateikimo tyrimams bei papildomo telefoninio pranešimo sumedžiojus vilką.
Spalio 6 dienos rašte LMŽD prašo ministerijos pateikti skaičiavimus, kokio vilkų šeimų skaičiaus tikimasi po būsimo medžioklės sezono. Draugija taip pat siūlo parengti kelių sezonų populiacijos valdymo planą, kuriame būtų numatytas konkretus tikslo pasiekimo laikotarpis ir tarpiniai metiniai rodikliai.
Rašte primenama Vilko apsaugos plano nuostata: esant daugiau kaip 62 vilkų šeimoms, populiacijos naudojimas turi būti planuojamas užtikrinant jos tolygų sumažinimą ir išlaikymą 32–62 šeimų ribose. LMŽD nurodo, kad 2026 metų tyrime nustatyta ne mažiau kaip 85 šeimos – bent 23 šeimomis, arba apie 37 proc., daugiau už plane numatytą viršutinę ribą.
Ankstesnis vertinimas rodė ne mažiau kaip 82 šeimas. Draugijos teigimu, naujausias padidėjimas reiškia didėjantį atotrūkį nuo nustatyto tikslo. Kartu rašte pažymima, kad šeimų skaičius ankstesniais metais svyravo, todėl duomenys nerodo nenutrūkstamo kasmetinio augimo.
Siūlomo limito pagrindimą LMŽD vertina remdamasi tyrėjų rekomenduojamu 3,75 prieaugio koeficientu. Jį padauginus iš nustatyto minimalaus 85 šeimų skaičiaus, gaunama 318,75. Pasak draugijos, siūlomas 318 vilkų limitas iš esmės atitinka taip apskaičiuotą metinį prieaugį, tačiau pateiktuose dokumentuose trūksta atskiro pagrindimo, kaip būtų pasiektas šeimų skaičiaus mažėjimas.
LMŽD pripažįsta, kad vien šio aritmetinio palyginimo populiacijos pokyčiui prognozuoti nepakanka. Jį lemia ir natūralus mirtingumas, migracija, šeimų struktūra bei faktinis sumedžiojimas. Todėl ministerijos prašoma įvertinti tiek visiško, tiek dalinio limito panaudojimo scenarijus ir surengti konsultacijas dėl prognozuojamą metinį prieaugį viršijančio limito.
Praktinio limito įgyvendinimo klausimą iliustruoja praėjusio sezono rezultatai: nustačius 307 vilkų limitą, sumedžioti 275 vilkai, arba apie 89,6 proc. leisto skaičiaus. LMŽD siūlo kartu su medžiotojų organizacijomis rengti praktinius mokymus, patirties mainus ir stiprinti gretimų medžioklės plotų naudotojų bendradarbiavimą. Ministerijos prašoma įvertinti galimybes prisidėti prie šių veiklų.
Nemaža rašto dalis skirta pareigoms sumedžiojus vilką. Draugija siūlo panaikinti privalomą iltinio danties išėmimą ir pateikimą tyrimams. Šį pasiūlymą grindžia trofėjaus išsaugojimo argumentu: išimant iltį kyla danties ar žandikaulio pažeidimo rizika, o kaukolės vientisumas medžiotojui turi reikšmingą vertę.
Taip pat siūloma atsisakyti privalomo gimdos išėmimo ir pateikimo. LMŽD pažymi, kad tinkamai atpažinti ir nepažeistą išimti šį organą reikia specifinių anatomijos žinių bei praktinių įgūdžių. Rašte pateiktais 2026 metų tyrimo duomenimis, iš 102 pristatytų mėginių 71 buvo tinkamai išimta gimda, 15 atvejų pateikta tik jos dalis, o 16 atvejų – kiti vidaus organai.
Reprodukcijos tyrimams reikalingus mėginius draugija siūlo rinkti pasitelkiant specialistus ir savanoriškai bendradarbiaujančius medžiotojus.
Trečiasis procedūrų supaprastinimo pasiūlymas – atsisakyti papildomo privalomo telefoninio pranešimo Aplinkos apsaugos departamentui prieš dorojant vilką arba išvykstant iš medžioklės plotų vieneto. LMŽD siūlo išlaikyti sumedžiojimo apskaitą medžioklės lape ir duomenų pateikimą atitinkamoje elektroninėje sistemoje, per ją užtikrinant ir kontrolei reikalingos informacijos prieinamumą.
Pareigą paimti, pažymėti, išsaugoti ir perduoti raumens mėginį genetiniams tyrimams siūloma palikti. Kaip papildoma priemonė minimas dažnesnis mėginių surinkimas sezono metu.
LMŽD taip pat prašo kasmet viešai įvertinti ankstesnio limito panaudojimą, nustatyto šeimų skaičiaus ir vilkų daromos žalos pokyčius. Draugijos vertinimu, tokia analizė turėtų parodyti, ar pasirinktos priemonės priartino prie numatytų populiacijos valdymo tikslų.
